Šios savaitės galerijų dienoms parinkau labai skirtingas parodas. Juk kontrasto principas kartais puikiai padeda susivokti, kas yra vertinga, o kas – lėkšta. Taip po kelionių po geras tarptautines galerijas dažnai tampa liūdna grįžus į lietuviškąsias ar po prastos parodos itin džiugu išvysti gerų meno kūrinių.

Galerijų dienose iki šiol liko nepaminėta tapytojo Henriko Natalevičiaus paroda. Vartant kultūrinę spaudą susidaro įspūdis, jog ir kiti dailėtyrininkai ją ignoruoja. Taigi, pirmoji išvada – šiandien H. Natalevičius nemadingas. Iš dalies todėl, kad neefektingas. Probėkšmiais žvelgiant į Pamėnkalnio galerijoje eksponuojamą parodą iš tiesų gali susidaryti slogus įspūdis. Gerokai perkrauta ekspozicija, nesibaigiantys viso žemės rudumo tonai. Šio menininko kūrinius eksponuočiau labai santūriai – po paveikslą ant baltos sienos, tam, kad žiūrovas nustotų blaškytis ir pažvelgtų atidžiau.

Henriko Natalevičiaus parodos ekspozicijos dalis

O pažvelgus atidžiau – jau viskas paprasta. Tarp parodos eksponatų tikrai yra tokių, kurie atsiveria ir įtraukia. Naujesni šio tapytojo kūriniai kiek praradę jam būdingą ironiją ir gebėjimą stebinti, tačiau meistriškumas išliko.

H. Natalevičius. „Piešiantis ant vandens“, 1987

Henrikas Natalevičius (g. 1953 m.) buvo vienas žymesnių devintojo dešimtmečio Lietuvos tapytojų. Siurrealistinių bruožų turinti ekspresionistinė tapyba balansuoja ties ”bjaurumo estetika”. Vientisas, rudai-žalsvas koloritas, dėmesys potėpiui, siužeto (literatūriškumo) atsisakymas – būdingi to meto lietuviškos tapybos bruožai.

H. Natalevičius. „Veidrodis”, 1989–1990

Žvelgiant šiandienos kontekste H. Natalevičius įdomus tuo, kad nuosekliai laikosi savo stiliaus, nesiblaškydamas tarp naujų ir naujausių tendencijų, nesistengdamas dirbtinai būti šiuolaikiškas. Dailės kritikė Jurga Armanavičiūtė jo paveikslus yra pavadinusi ”įsielintais”. Terminas taiklus ir iškalbingas. Tai paveikslai be makijažo ir blyksnių, bet su siela. Charakteringa nuotaika, tapybos ir prasmių daugiasluoksniškumas palengva veriasi, prabildami konstruktyviai, ironiškai, kartais – net sąmojingai.

H. Natalevičius, „Rūbas-portretas”, 2000

Ši H. Natalevičiaus paroda – puiki tapybos pajautimo ir „skaitymo” treniruotė. Ją Pamėnkalnio galerijoje neužilgo pratęs jaunesnės menininkės, sąmoningai pasirinkusios tradicinės lietuviško ekspresionizmo taybos raišką, Sigutės Maslauskaitės paroda. Tiek apie gerą (tapybišką) tapybą šios savaitės Vilniaus galerijose.

Šv. Jono gatvės galerija, lyg ir atsisveikinusi su žiūrovais jau prieš mėnesį, vis dar tęsia veiklą. Šiuo metu čia rodomos net trys parodos. Dvejose iš jų – tapyba. Rodomi jaunų menininkių, Vilmos Vasiliauskaitės ir Linos Zavadskės kūriniai. Vilma Vasiliauskaitė (g. 1972 m.) studijavo Šiauliuose, gan dažnai rengia parodas įvairuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose. Dvejose galerijos salėse eksponuojami 14 metų kūriniai. Kaip teigia pati autorė, paveikslai ”galbūt atrodo kiek skirtingi siužetais, temperamentu, koloritais. Bet visi jie žymi prabėgusį laiką, atspindi mano kūrybos etapus”. Žiūrovas netruks pastebėti, kad jauna menininkė jau spėjo ”pereiti” dekoratyvumo, ekspresionizmo, realizmo etapus. Belieka palinkėti kada nors atrasti savo, įtaigią kalbą. Tuomet galbūt bus įdomi ir retrospektyvinė kūrinių paroda.

V. Vasiliauskaitė, „Moteris-jūra“

V. Vasiliauskaitė, „Staltiesė su pjūklu“

Linos Zavadskės (g. 1976 m.) paroda neabejotinai vientisesnė. Tai dekoratyvūs kūriniai, nesigėdijantys savo dekoratyvumo ir dailumo. Akiai malonu, paveikslai nereikalauja iš žiūrovo didesnių suvokimo pastangų ar papildomos informacijos.

L. Zavadskė, „Pieva“

L. Zavadskė, ekspozicijos fragmentas

Mandalos, gėlių ornamentų motyvai gražiai dera su sodriomis spalvomis. „Grožis didelė jėga” – sako paveikslų ciklo pavadinimas. Nepasiginčysi – iš tiesų, jėga. Ar šios vienos jėgos užtenka geram meno kūriniui – štai klausimas.

Henrikas Natalevičius. „Tapyba”, Pamėnkalnio galerija, iki kovo 3 d.

Vilma Vasiliauskaitė, „Laukimas”, Šv. Jono gatvės galerija, Šv. Jono g. 11 iki vasario 27 d.

Lina Zavadskė, „Susipynę“, Šv. Jono gatvės galerija, Šv. Jono g. 11, iki vasario 27 d.