2012 m. vasario 12 d., sekmadienis

Dvidešimtmetį Vilniaus mažasis teatras pasitinka pristatydamas dvi premjeras

2010-02-26
Rubrikose: Kultūra » Scenos menas 

Dvidešimtmetį Valstybinis Vilniaus mažasis teatras pasitinka pristatydamas dvi premjeras.

Jau sekmadienį įvyks Artūro Areimos pagal Augusto Strindbergo pjesę režisuoto spektaklio "Freken Julija" premjera, o kovą žiūrovai galės išvysti Rimo Tumino pagal Mariaus Ivaškevičiaus pjesę "Mistras" pastatytą to paties pavadinimo spektaklį.

Tai ne pirmas pagal šio dramaturgo pjesę pastatytas Vilniaus mažojo teatro spektaklis - 2004-ųjų sausį įvyko "Madagaskaro" premjera.

"Mes bandėme savo patirtimi ją (BNS - pjesę "Mistras") užpulti, eiti į ataką, ją pasisavinti, taip, kaip statėme tokiu principu "Madagaskarą". Bet čia mes susidūrėme su siūloma epocha ir subyrėjom. Ir grįžom į epochos studijas, (...) kurios reikia kvapą ir skonį pažinti", - spaudos konferencijoje sakė spektaklio režisierius R.Tuminas.

Tuo metu pasak pjesės autoriaus M.Ivaškevičiaus, skirtingai nuo "Madagaskaro", pjesė "Mistras", kurioje veiksmas vyksta XIX amžiaus penktame dešimtmetyje, didžiąja dalimi remiasi tikrais faktais.

"Skirtumas nuo Madagaskaro, kad ten buvo 50 proc. fantazijos, 50 proc. realybės. Šiuo atveju tai yra praktiškai 90 proc. autentiška, dokumentinė medžiaga", - teigė M.Ivaškevičius.

Pasak dvidešimtmetį švenčiančio Vilniaus mažojo teatro vadovo ir režisieriaus R.Tumino, lengviau vertinti praėjusias teatro dienas nei kalbėti apie dabartį.

"Sunkiau kalbėti apie tą dieną, kas šiandien vyksta, ir kas tai yra, kas yra teatras, ir ko mes norime. (...) Kokia neapsakoma privilegija ateiti ir studijuoti žmogų - jo reakcijas, jo bėdas, jo nelaimes, jo džiaugsmus. (...) Tai ne spektakliai, tai žmogaus pjūviai, gal ir gyvenimo pjūviai", - teigė režisierius.

"Drąsu man išvykti, drąsu man kurį laiką palikti teatrą, nes yra jauni", - sakė R.Tuminas, kurio vadovaujamame teatre vaidina buvę režisieriaus studentai.

1990-aisiais įsikūrusiam Vilniaus mažajam teatru 1997 metais suteiktas valstybinio teatro statusas. 1999-aisiais už nuopelnus Vilniaus miestui jis apdovanotas švento Kristoforo statulėle.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • komentarų RSS
  • spausdinti

RENGINIAI

REKOMENDUOJAME

Kryžių kalnas

Tai šitas kalnas – lyg ženklas, priminimas visų tų suartų kelių ir takelių, kryžkelių, ties kuriomis buvo susitinkama ir išsiskiriama, dirbamais laukais paverstų vienkiemių ir išdraskytų sodžių.

skaityti

Vasaris – trumpas mėnuo, o jo savaitės – dar trumpesnės. Vis dėlto – kokios svarbesnės skiautės tiktų į dėlionę šiam savaitlaiškiui?

W.Szymborska

Kai Zakopanės „Astorijoje“ Wisławą Szymborską pasiekė žinia, kad jai paskirti Nobelio laurai, ji iškart sutriko: „Kurių galų ėmiau į rankas tą plunksną?“.

Kompozitorius Gediminas Gelgotas

Apie NI&Co atliekamą minimalistinę muziką, kompozitoriaus duoną ir kūrybinius ieškojimus pasakoja ansamblio įkūrėjas ir kompozitorius, dirigentas Gediminas Gelgotas.

Oskaras Koršunovas, „Išvarymas“

Vienoje esė Sigitas Parulskis Oskarą Koršunovą yra įvardijęs Lietuvos teatro Moze.
Viena vertus, tai ironiškas rašytojo gestas, lengvai krepštelintis per kartais nekuklius maestro pareiškimus tema „Mano teatras – vienintelis“.

Michailas Epšteinas „Tėvystė“

Jaudinamai atvirai atskleidžiama asmeninė patirtis, pateikiama filosofinė tėvystės reflekcija, įžvalgos, peržengiančios individualios būties ribas ir dvelkiančios universalumu.