2012 m. vasario 13 d., pirmadienis

Japonų režisierius T.Suzuki sako, kad teatras rinkos visuomenėje padeda saugoti bendruomenes

2010-02-26
Rubrikose: Kultūra » Scenos menas 
japonų teatras

Vilniuje besilankantis žinomas japonų šiuolaikinio teatro režisierius Tadaši Suzuki sako, kad teatras šiuolaikiniame rinkos valdomame pasaulyje padeda saugoti žmonių bendravimą grupėse.

Režisieriaus ir teatro teoretiko teigimu, Japonijos kultūrai reikšmingas bendravimas grupėse šiuolaikiniame į rinką orientuotame pasaulyje, kur dažniau bendraujama ne tiesiogiai, o per įvairius prietaisus, silpnėja.

"Sceninė kultūra, tokia kaip operos teatras, susilpnėjo su kapitalizmo atėjimu ir kompiuterių atsiradimu, žmonėms pradėjus bendrauti ne tiesiogiai, o per įvairius prietaisus. Šie dalykai - kapitalizmas ir daiktų naudojimas bendravimui - skaido bendruomenes", - per spaudos konferenciją penktadienį kalbėjo kūrėjas.

Anot jo, teatras šį svetimėjimą padeda sustabdyti, jį turtina ir tvirtina.

"Japonų kultūroje yra jėga, leidžianti pasipriešinti grupių skaidymui. Teatras irgi turi tokią jėgą. Teatras yra turtas, kuris gali pasipriešinti bendruomenių skaidymui, žmonių atsiskyrimui vienam nuo kito. (...) Aš pirmiausia mąstau apie bendruomenę, o kaip visuomenės gyvenimo būdas, kaip visuomenės išraiška yra pasirinktas teatras", - sakė T.Suzuki.

Režisierius taip pat pabrėžė, kad pastaruoju metu, kai aplinkoje daug "negyvą" energiją skleidžiančių prietaisų, žmonės turėtų tausoti savo bendravimui naudojamą vidinę energiją. Jis sako, kad tai pabrėžiama ir menininko sukurtame aktorių rengimo metode, kuris bus pristatomas ir Lietuvos sostinėje.

"Mūsų bendravime dabar yra labai daug negyvos energijos - elektra ir energiją spinduliuojantys prietaisai, ne žmogaus ir ne gyvų kūnų kuriama energija, kurią naudodami, žmonės komunikuoja. Žmogaus viduje esanti energija dėl aplinkoje esančio didelio energijos kiekio yra sugadinama, todėl vyksta nusikaltimai, šeimos irimai ir panašūs dalykai. Reikėtų saugoti, rimčiau mąstyti ir vertinti viduje esančią energiją, ir mano metodas tai pabrėžia", - tikino T.Suzuki.

"Žmogaus viduje esanti energija yra puiki, ir šiais laikais ji daugiau rodoma sporte, o ne teatre, ir ji aukštinama būtent sporto dėka. Kitaip nei sporte, teatre ne tik mėgaujamasi vidine energija, bet kai prie vidinės energijos prisideda žodžiai, ji naudojama mąstyti apie žmones ir visuomenę. Šis mąstymas globalizacijos laikais yra labai svarbus. Galimybė išnaudoti energiją mąstymui išreiškiama teatre, ir šią galimybę reikia vertinti", - teigė kūrėjas.

Režisierius, į kurio spektaklius, anot Japonijos ambasados Lietuvoje, sunku patekti pačioje Japonijoje, Vilniuje, Menų spaustuvėje, penktadienį pristatys savo spektaklį "Dionisas" pagal Antikos tragiko Euripido dramą "Bakchantės", o šeštadienį žiūrovai kviečiami į atvirą trupės repeticiją, per kurią bus pristatytas T.Suzuki sukurtas aktorių rengimo metodas.

Pats T.Suzuki sako labiausiai mėgstantis keturis autorius - V.Šekspyrą, A.Čechovą, S.Beketą ir Euripidą, kurio kūrinio interpretaciją jo vadovaujama trupė SCOT (Suzuki Company of Toga) atliks Vilniuje. Anot kūrėjo, Euripidas rašė apie problemas, kurios atsirado ne dėl vieno žmogaus, o dėl bendruomeninių dalykų, ir kurių vienas žmogus išspręsti negali: religines, politines, lyties, šeimos ir panašiai. Šie konfliktai, anot T.Suzuki, aktualūs ir dabar.

Kaip skelbia Menų spaustuvė, pasaulyje pripažintas ir vertinamas scenos meno kūrėjas ir teatro teoretikas T.Suzuki kuria universaliai suvokiamą teatrą, griaunantį bet kokias kultūrines ir politines užkardas. Jo spektakliuose iš Vakarų kultūros pasiskolintos temos derinamos su tradicinėmis japonų teatro formomis.

Savo kūrybinėje praktikoje suderinęs senojo japonų Noh ir Kabuki teatro, antikos ir vakarietiškojo realizmo mokyklų tradicijas, režisierius sukūrė unikalią aktorių rengimo sistemą, kuri buvo 1999 metais Lietuvos režisieriaus Oskaro Koršunovo sukurto spektaklio "Vasarvidžio nakties sapnas" pagrindas.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • komentarų RSS
  • spausdinti

RENGINIAI

REKOMENDUOJAME

Kryžių kalnas

Tai šitas kalnas – lyg ženklas, priminimas visų tų suartų kelių ir takelių, kryžkelių, ties kuriomis buvo susitinkama ir išsiskiriama, dirbamais laukais paverstų vienkiemių ir išdraskytų sodžių.

skaityti

Vasaris – trumpas mėnuo, o jo savaitės – dar trumpesnės. Vis dėlto – kokios svarbesnės skiautės tiktų į dėlionę šiam savaitlaiškiui?

W.Szymborska

Kai Zakopanės „Astorijoje“ Wisławą Szymborską pasiekė žinia, kad jai paskirti Nobelio laurai, ji iškart sutriko: „Kurių galų ėmiau į rankas tą plunksną?“.

Kompozitorius Gediminas Gelgotas

Apie NI&Co atliekamą minimalistinę muziką, kompozitoriaus duoną ir kūrybinius ieškojimus pasakoja ansamblio įkūrėjas ir kompozitorius, dirigentas Gediminas Gelgotas.

Oskaras Koršunovas, „Išvarymas“

Vienoje esė Sigitas Parulskis Oskarą Koršunovą yra įvardijęs Lietuvos teatro Moze.
Viena vertus, tai ironiškas rašytojo gestas, lengvai krepštelintis per kartais nekuklius maestro pareiškimus tema „Mano teatras – vienintelis“.

Andrius Navickas. Laiškai plaukiantiems prieš srovę

Knygoje aprėpiamas platus temų spektras: nuo svarbiausių liturginių švenčių apmąstymo, iki politikos bei žiniasklaidos.