Aloyzas Sakalas. Apie signatarų „kaltę“
Šiandien populiaru kaltinti signatarus dėl visų bėdų, kurios šiandieną svečiuojasi dažnoje šeimoje. Dažnai sakoma, kad ne tokios Lietuvos mes norėjome. Bet reikėtų atskirti, kokia buvo signatarų paskirtis ir kokius uždavinius jiems delegavo tauta. Po to nustatyti, ar jie tuos uždavinius išsprendė ir tik tada įvertinti signatarų darbą kuriuo nors pažymiu.
Tai ko gi buvo reikalaujama iš signatarų? Svarbiausias jiems keltas uždavinys buvo –atkurti laisvą, demokratinę ir nepriklausomą Lietuvą. Argi jie nesusidorojo su šiuo uždaviniu?
Ir nors Lietuva dar buvo okupuota, nors iš Maskvos sklido grasinimai, o Vilniaus Gedimino prospekte žlegėjo okupantų tankai, signatarai neišsigando ir neišsilakstė, o toliau priiminėjo svarbiausius dokumentus, be kurių Nepriklausomybė būtų likusi tik gerais norais. Signatarai neišsigando, nes už jų pečių mūru stovėjo tauta. Ji buvo visur: ir prie Seimo rūmų, ir prie TV bokšto, visur ten, kur okupantas smurtu vertė mus grįžti į TSRS tautų šeimą. Atsilaikėme, negrįžome, nors žmonių aukų, deja, neišvengėme. Tie, kurie krito prie Seimo ir prie TV bokšto nuo okupanto rankos nelygioje kovoje, buvo, yra ir bus Lietuvos didvyriai. Jie vykdė tautos valią. Amžina jiems garbė.
Tačiau neužteko vien deklaruoti Nepriklausomybę, reikėjo priimti daugybę teisės aktų, kurių paskirtis –ją realizuoti. Visi Lietuvos žmonės matė, kokiomis nelengvomis sąlygomis dirbo tuometinė Aukščiausioji Taryba, kokie priiminėjami teisės aktai. Juk reikėjo realizuoti ir kitą tautos pavedimo dalį - Lietuvą padaryti ne tik laisvą ir nepriklausomą, bet ir demokratinę. O tam reikėjo suręsti valdžios sąrangos rūmą.
Vieni signatarai norėjo, kad Lietuva būtų prezidentinė respublika, kurioje dauguma valdžios svertų yra prezidento rankose. Kiti manė, jog Lietuva turi būti parlamentinė respublika, kur lemiamą žodį turi parlamentas. Po karštų diskusijų buvo pasirinktas pastarasis modelis. Parengtoje Konstitucijoje buvo įtvirtintas valdžių – įstatymų leidžiamosios, vykdomosios ir teismų – atskyrimo principas- esminis visoms demokratinėms valstybėms. Konstitucija buvo piliečių referendumo patvirtinta. Su jos patvirtinimu 1992 10 25 signatarų misija lyg ir baigėsi.
Po 1992 10-11 mėn. Seimo rinkimų baigėsi ir jų darbas Aukščiausioje Taryboje. Bet signatarai dirbo ir iki Konstitucijos patvirtinimo, nes, įtvirtinus valstybės sandaros dokumentus, reikėjo priimti daugybę papildomų teisės aktų, ekonomikos, švietimo, sveikatos apsaugos ir kitose srityse, nes buvusios valdžios aktai jau nebeatitiko Laikinosios Konstitucijos, kuri buvo priimta kartu su kitais Kovo 11 dokumentais, nei kitų jau priimtų įstatymų. Signatarai buvo vieningi dėl Nepriklausomos demokratinės Lietuvos atkūrimo, o tokios vienybės negalėjo būti sprendžiant ekonominius –socialinius klausimus, nes skyrėsi signatarų politinės pažiūros. Vieni išpažino konservatorišką doktriną, kiti buvo socialdemokratinių pažiūrų, tretiems atrodė, kad geriausias vaistas sergančiai ekonomikai – tai absoliučiai laisva rinka.
Suprantama, kad vyko ne tik idėjų kova, bet ir jų šalininkų paieška tiek pačiame Seime, tiek ir už jo sienų. Ne visados ta paieška buvo korektiška, kartais vietoje argumentų buvo naudojamos patyčios, kategoriški reikalavimai pasikliauti kuriuo nors politiniu autoritetu visiškai nesigilinant į problemos esmę ir neprognozuojant pasekmių.
Kaip pavyzdį būtų galima paminėti vyriausybės sprendimą leisti investicinėms bendrovėms supirkinėti iš gyventojų tuo metu madingus investicinius čekius ir už juos, o ne už pinigus privatizuoti fabrikus ir gamyklas. Tuo pasinaudojo apsukrūs vyrukai, kurie pusvelčiui supirko čekius, už juos gautas gamyklas užstatė bankams, iš jų pasiėmė paskolą ir dingo nežinoma kryptimi. Arba išpardavė gamyklos turtą, pasiėmė pinigus, o gamyklos personalą paliko likimo valiai. Tokie veiksmai tik padidino nedarbą ir nepasiturinčiųjų, ir nepatenkintų valdžia asmenų skaičių. Bet ar visi signatarai ir ar vien tik jie čia kalti? Juk viskas vyko abejingai stebint visuomenei, kurios atstovai nekvietė demonstruoti, piktintis, reikalauti nutraukti tokią veiklą. To nebuvo, nes pasitikėta autoritetingais politikais, kurie „viską geriau išmano, nes jie (o ne mes visi) išvedė Lietuvą iš vergijos“, o jais nepasitikintieji būdavo apšaukiami tautos priešais. Nepagalvota, kad geri tarptautinės politikos žinovai nebūtinai yra geri ekonomistai.
Taip buvo kadaise, o dabar? Reikia pasakyti, jog nedaug kas pasikeitė nuo anų laikų. Dabar plūstame tradicines partijas, kad jos elgiasi ne taip, kaip mes to norėtume, sakome, jog klasikinės partijos silpnos arba jau mus nuvylė, todėl ieškome naujų, kurių priekyje būtinai stovėtų išvaizdus tautos gelbėtojas. Ir renkame į Seimą bei savivaldybes artistus (nes jie gerai atrodo per TV), Pravieniškių absolventus (nes jie rišliai kalba), dokumentų klastotojus ir kitus, kurie nieko neišmano apie įstatymų leidybą, bet moka gražiai šypsotis ir turi kitų talentų.
Ir kai tokie Seimo nariai suvaro valstybę į ožio ragą, pradedame kalti prie kryžiaus signatarus, atseit, ne už tokią Lietuvą mes kovojome. Man taip ir norisi paklausti, aišku, tik retoriškai, kodėl mes nesustipriname silpnų partijų masiškai į jas stodami ir jų vadus priversdami vykdyti mūsų valią? Kodėl tikimės, kad partijos savaime pradės vykdyti mūsų norus, o mes ir toliau galėsime žarstyti žarijas svetimomis rankomis? Arba paklausti, kodėl į Seimą renkame visokius fakyrus, o paskui upėmis liejame nepasitenkinimą jų veikla. Juk žinojome, kad jie temoka tik įvairius triukus, bet mažai ką suvokia, kas yra įstatymas. Bet juos renkame, nes esą klasikinių partijų sąrašuose nėra tinkamų mums asmenybių. Tai stokime į partijas pagal savo skonį ir būkime tokiomis asmenybėmis. Juk dabartinės partijos skiriasi ir valdymo forma, ir programų turiniu nuo LKP (b). Bet ne, lengviau koneveikti valdžią, nei ją per partijas kontroliuoti ar pačiam joje dalyvauti. Geriau kartoti mantrą: ne už tokią Lietuvą mes kovojome.
Taip, visi kovojome 1990-1991 metais už kitokią Lietuvą, bet kad ji pasidarė tokia, nekaltinkime signatarų, o tik pačius save. Nes kovoti savo darbais jau seniai nustojome. Dabar mieliau kovojame liežuviais.
KOMENTARAI
Komentarai surikiuoti nuo naujausio iki seniausio (rodyti atvirkščiai)
Menka tauta, kuri negerbia savo Nepriklausomybės Akto signatarų, o sugeba juos vien dergti ir žeminti.
tai toks jis (ir jie) "signatarai", kad zmones ju nesupranta. absurdas top'o svaiciojimai, kad nematom ka padare. matom, visais galais jauciam ka "pridare". ir klausiam, kam reikejo sitaip nusivaziuoti? ir kodel niekas nenori prisiimti uz tai atsakomybes? arba bent rentos, sklypo ar kitu gedingu privilegiju atsisakyti, nes atrodo, kad ponai tiesiog iskeite i jas idejas ir dabar nori visaip pasiteisinti ar suversti kalte kitiems, kad tik issaugoti savo gerbuvi. stai kas slykstu. todel ir issigime tauta, kad viena buvo ir yra sakoma is tribunu, o visai kitaip elgiamasi kasdienybeje. Ir bravo Ellai > "Jeigu buvote prieš, reikėjo padėti partijos mandatą, būtumėte tikrai teisus ir neprisidėjęs prie nusikalstamos veikos". Pritariu!
Ellai.Jūs ir kai kurie kiti visiškai nesupratote A.Sakalo straipsnio: jis ne teisinasi, o aiškina.Juk rašo apie signatarų ,,kaltę'', o ne kaltę - tikiuosi, suvokiate skirtumą.Jūs nenorite matyti, ką signatarai nuveikė, atkurdami nepriklausomą valstybę, o tik reiškiate pretenzijas dėl to, ko nepadarė arba nepajėgė padaryti.Tai trumparegiškas žvilgsnis.
Gerb. signatare, perskaitęs straipsnį - pasiteisinimą negaliu nutylėti. Aš Jus visiškai suprantu ir pritariu, kad per beveik 20 metų buvę ir esami seimai bei vyriausybės valstybę "suvarė į ožio ragą", griovė ir "prichvatizavo" pramonės objektus, porceliavo kolūkių turtą, kūrė Leo LT ir oligarchinę valstybę ir t.t. taip pat ne be "socialkomunistų" partiečių, kuriems ir Jūs priklausėte kuriamų projektų ir rengtų įstatymų. Man, kaip ir daugeliui sąjūdžio dalyvių, taip pat teko ginti parlamento rūmus. Tačiau tai ne viskas. Mes, daugelis sąžiningų žmonių, kiek išmanydami ir pajėgdami priešinomės visų vyriausybių vykdomam absurdui. Tačiau piliečiai buvo klaidinami ir jūsų partijos teisinant kai kurių visiems gerai žinomų savo bičiulių valstybės turto pasisavinimą arba iš to gavimą didelės naudos. Kur buvo signatarai tuomet, kai vyko šie negatyvūs valstybės griovimo procesai? Kur buvote Jūs, kiti taip daug "nusipelnę" signatarai kuomet mes kovojome prieš Leo LT kūrimą, o "socialkomunistų" partija iš nuskurdintų vartotojų atėmė per elektros kainas netoli 2 milijardų litų ir atidavė oligarchams? (Čia neginu ir neteisinu nė vienos partijos). Jeigu buvote prieš, reikėjo padėti partijos mandatą, būtumėte tikrai teisus ir neprisidėjęs prie nusikalstamos veikos. Galima teigti, kad ir Jūs turėjote iš to naudos. Juk parlamentaru tapote ir buvote į Briuselį pasiųstas ne kieno nors , o socialdemokratų partijos. Tad Jūsų posakis: "Dabar mieliau kovojame liežuviais" tinka ir Jums.
to > tip top > klysti del uzkietejimo ir kazkodel pats itin trydalioji del "puolamo" sakalo..gal to paties "lizdo" paukstis esi? Aciu "tikram lietuviui"! Pritariu del paxo. Buvo jis tikrai netinkamas, zalias, nesolidus ir kas dar l.keista, eme padangiu pilotui ir apsisuko galva ant zemes... O nusalino ji KLANAS , "valstybininkai", "sakalai" ar "shakalai" ir pan. "veikejai". Beje, uzsukite i taf.lt, ten neblogas filmukas pan. tema
Topui. Dėl Sakalo. Jis kaltas ne mažiau, nei kiti "signatarai", nes jiems buvo patikėta lietuvių gyvenimą pagerinti, o ne pabloginti.
Topui. Dėl Pakso. Už tai turėjo bausti šantažuotojus, o ne Paksą. Kas kita, kad Paksas visiškai netiko toms pareigoms. Ir Adamkus, kaip dabar matau, irgi tik laiką gaišino - nebuvo ekonomikos specas, todėl net Prunskienė už jį būtų dirbusi geriau.
Topui. Visų pirma jie jokie signatarai (kūrėjai), nes atsitiktinumo dėka pateko į AT, kur balsavo taip kaip buvo įgalioti. Lietuvos atkūrimą sankcionavo visi Lietuvos žmonės, balsavę už Sąjūdį. Antra. Po nepriklausomybės atkūrimo akto turėjo būti skaitomas turėtos nuosavybės atkūrimo aktas. Nepadaryta, ko dėka paskui buvo sumąstyta turtą ne visą atiduoti, kilnoti ir kiti žulikų užsiėmimai. Trečia. Kaip tik AT sukūrė tą ekonominį bardaką iš puikiai veikusio mechanizmo, ko dėka Lietuva smuko ir nepasikelia iki šiol. Tai jų pareiga buvo ekonominį lygį ne pabloginti, o pagerinti - dėl ko jie ir buvo išrinkti. O ir tolesni vadai - Landsbergis, Vagnorius ir kt., kilę iš AT, vis labiau virė niekalą. Ir verda iki šiol. Ypač šios seimo kadencijos metu.
to< VAT.Dabar aišku, kodėl taip puolate A.Sakalą: esate užkietėjęs paksistas, iki šiol nenorintis pripažinti, jog R.Paksas buvo nušalintas už tai,kad leidosi šantažuojamas Borisovo ir naudojosi firmos Almax paslaugomis, o ši firma - pavaldi Rusijos saugumui.























Topui. Nei jokie jie ne signatarai (kūrėjai). Lotyniškai žodis signator reiškia liudininką. Kaip liudininkams jiems perdaug buvo duota. O kūrėjais jie nebuvo.