Tokį klausimą kelia Didžiosios Britanijos Kembridžo universiteto mokslininkai. Universitetai Didžiojoje Britanijoje jau galvoja apie priemones, kurios padėtų sumažinti dėmesį, įsiminimą skatinančių vaistų vartojimą per egzaminų sesijas. Tarp priemonių minimi netgi tyrimai, panašūs į dopingo tyrimą, atliekamą sportininkams.

Studentai vartoja Alzheimerio liga, dėmesio trūkumo sutrikimams gydyti skirtus vaistus – „Ritaliną“ arba „Modafiliną“. Jie pagerina budrumą, skatina geriau įsiminti.

„Atsiranda žmonių, kurie šiuos vaistus vartoja ne savo noru. Dalis apklaustų studentų teigė vaistus vartojantys tik dėl galimybės išlikti konkurencingiems šalia kitų vaistus vartojančių studentų, nors ir tvirtino jaučiantys, jog tai būtų galima prilyginti sukčiavimui“, – teigė Kembridžo universiteto klinikinės neuropsichologijos profesorė Barbara Sahakian.

Apklausos Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) parodė, jog 16 proc. studentų universitetuose naudoja „proto vaistus“, jiems sukurtos atviros interneto svetainės ir pokalbių kambariai, kuriuose galima rasti daug informacijos.

Studentai vaistus perka internete. „Tai kelia rūpestį, nes internete pirktų vaistų vartotojai tiksliai nežino, kas jiems parduodama“, – sakė B. Sahakian.

Neseniai žurnale „Nature“ pristatyti tyrimo, kuriame apklausti apie 1400 mokslininkų, rezultatai. Tyrime išsiaiškinta, jog vienas iš penkių mokslininkų yra vartojęs dėmesį stimuliuojančius vaistus. Tik sudėtingose, daug jėgų ir ištvermės reikalaujančiose situacijoje „proto vaistų“ vartojimas įvertintas teigiamai, tačiau mokslininkai nenorėtų tokių vaistų duoti savo vaikams. Apklaustieji tvirtino jaustų spaudimą maitinti savo vaikus „proto vaistais“, jei šie būtų populiaresni ir juos vartotų daugiau žmonių.

Mokslininkės Barbaros Sahakian darbe tyrinėjamas „proto vaistų“ poveikis sveikiems žmonėms. Tačiau darbe keliami klausimai dėl vaisto paplitimo ir vartojimo visuomenėje. Vienas „karštųjų“ diskusijos taškų – tokių vaistų vartojimo etika. Kaip visuomenė vertins vartojančius „proto vaistus“, kaip juos atskirs nuo vaistų nevartojančių, ar stimuliuojamas preparatais žmogus yra geresnis darbuotojas, nei tas, kuris kliaunasi tik savo sugebėjimais.

Šie klausimai ypač svarbūs žinant, kad kai kurie mokslininkai norėtų sukurti specialiai sveikiems žmonėms skirtus maisto papildus, turinčius lygiai tokį patį poveikį kaip dabar nelegaliai naudojami vaistai, kurių ilgalaikis poveikis sveiko žmogaus organizmui dar nėra ištirtas.

„Jei būtų sukurtas saugus ir efektyvus papildas, pagerinantis žmogaus gebėjimus aktyviau veikti, tai nuslėpti nuo žmonių būtų sunku. Bet jei tokie vaistai taptų populiarūs ir plačiai vartojami, iškiltų daug etinių dilemų“, – sakė B. Sahakian.

 „Viena vertus, galbūt žmonės dirbtų ilgiau, galiausiai būtų sutrumpinta darbo savaitė, jie daugiau laiko praleistų su šeima, draugais, tačiau lygiai taip pat būtų galima eiti strimgalviais 24 val. per parą, septynias dienas per savaitę, ir ilgainiui „išsitreniruoti“ žmones, dirbančius tiek dieną, tiek naktį“, – sakė profesorė.

Tačiau lygiai taip pat ji teigė, kad dėl nuolat senstančios visuomenės būtų naudinga, jog senesni žmonės, kurie greičiau pavargsta, galėtų dirbti ilgiau, vėliau išeitų į pensiją.