Mes, tikybos mokytojai, nešantys Dievo šviesą jaunoms širdims, kartais su nerimu tikrinamės, ar esame patys deramai atsivėrę, ar apstu tos šviesos mūsų širdyse ir protuose. Pelenų diena pristabdo skubą, atitraukia nuo šio pasaulio reikalų, primena, kad turime ieškoti paslėpto lobio – švytinčios Dievo pilies.

Gyvename skubos ir vartotojiškumo kupiname pasaulyje. Kartais taip sunku neprarasti pasirinktos krypties... Ir štai du ketvirtadienius, 2010 m. vasario 18-ąją ir 25-ąją, gavome neįkainojamą dovaną: buvome pakviesti į mūsų šventojo karalaičio Kazimiero bažnyčią dvasinei Gavėnios kontempliacijai. Po daug mačiusiais ir girdėjusiais bažnyčios salės skliautais mūsų susirinko apie trisdešimt. Susikaupimui ir susitelkimui vadovavo kunigas Eitvydas Merkys SJ. Vedami ramaus balso ir gilios įtaigios minties, sklindančios iš pačios širdies gelmės, pajutome norą  atnaujinti įsipareigojimus ir paskatą veikti.

P r i s i m i n ė m e žinomas tiesas: Gavėnia – kelias į Velykas; Gavėnia – tai laikas, kai manasis AŠ turi mažėti, o KRISTUS – didėti; šv.  Velykos – Kristaus prisikėlimas mumyse.  K l a u s ė m e savęs: ar suvokiam Dievo didybę; kodėl žmonės prarado Dievo didybės pajautos poreikį; kodėl nenorim  atitrūkti nuo kasdienybės svarbių ar susikurtų reikalų, vengiam mąstyti, atsiverti širdimi. K a l b ė j o m ė s: Bažnyčia, kaip ir Kristus, neša šviesą, ir kiekvienas jos narys tą šiesą sustiprina ar prigesina. Ar esu to švytėjimo bendrininkas?  Kodėl tiek daug susiskaldymo  tautose, valdžioje, šeimoje, net Bažnyčioje? Esame pernelyg atitolę nuo Dievo; Dievas – centras, o mes kaip stipinai, kuo arčiau Dievo, tuo arčiau ir vienas kito.                

Vėl  p a t y r ė m e:  Jėzus prašo mus įsipareigoti Jį skelbti. Nebijokime kliūčių ir sunkumų: Jėzus yra su mumis. Jėzus ateina pas mus per dalykus, kuriuos labiausiai pažįstame: gamtą, buitį, vaikus. Kuo daugiau savęs atiduodame, tuo  turtingesni  tampame. Viską, ką skelbiame mokiniams, perleiskime per savo širdį. „Nebijokite!“  – ragino ir popiežiaus Jono Paulius II.

Po kontempiatyvių paskaitų sekė mąstymų valandėlės, pasidalijimas dvasine patirtim, šv. Mišios ir Švenčiausiojo Sakramento adoracija.

Esame labai dėkingi kunigui E. Merkiui SJ už jo nuoširdžias pastangas artinti mus prie Kūrėjo, kitiems kunigams, kurie klausė išpažinčių, Vilniaus arkivyskupijos katechetikos centrui, nuolat organizuojančiam mums renginius, idant įgautume naujų jėgų.

Marytė Skupienė,
Vilniaus „Žėručio“ prad. m-kla