Mokslininkai vėl paleido galingiausią pasaulyje subatominių dalelių greitintuvą ir pradėjo bandymus, mėgindami atskleisti Visatos paslaptis, sekmadienį pranešė Europos branduolinių tyrimų organizacija (CERN).

"LHC (Didysis hadronų greitintuvas) vėl veikia. Pirmasis 2010 metais (protonų) srautas buvo paleistas abiem kryptimis 4 val. 10 min. vietos (5 val. 10 min. Lietuvos) laiku", - sakoma sekmadienį CERN tinklalapyje paskelbtame pranešime.

3,9 mlrd. eurų (13,5 mlrd. litų) kainavęs Didysis hadronų greitintuvas buvo išjungtas gruodį, siekiant jį paruošti itin didelės energijos subatominių dalelių susidūrimams.

Pirmieji dalelių srautai LHC žiediniu kanalu buvo paleisti skrieti 2008 metų rugsėjo 10 dieną, tačiau po devynių dienų įvyko rimtas greitintuvo gedimas. Šis įrenginys buvo iš naujo paleistas po 14 mėnesių pertraukos praeitų metų lapkritį ir veikė kelias savaites.

Netoli Ženevos abipus Prancūzijos ir Šveicarijos sienos esantis giliai po žeme įrengtas Didysis hadronų greitintuvas, kurio žiedinio tunelio ilgis - 27 kilometrai, mokslininkams turėtų padėti atskleisti daugelį Visatos raidos ir medžiagos prigimties paslapčių.

Pasak CERN, prieš išjungiant greitintuvą praeitą gruodį techninės profilaktikos darbams, per kelias savaites greitintuve buvo užregistruota daugiau nei milijonas dalelių susidūrimų, o jo kanale skriejantiems protonų srautams buvo suteiktas rekordinis energijos kiekis.

Šiame greitintuve pavyko pagerinti pasaulio rekordą, kai dalelių susidūrimų energija pasiekė 2,36 teraelektronvoltų (TeV), o šie bandymai suteikė svarbių mokslinių duomenų.

Tačiau CERN nori pasiekti 7 TeV energiją ir atkurti sąlygas, kurios tikriausiai egzistavo per mūsų Visatą sukūrusį Didįjį sprogimą. Tokio energijos lygio dalelių susidūrimus planuojama tirti 18-24 mėnesius.

Mokslininkai tikisi, jog Didžiajame hadronų greitintuvo galia vėliau bus padidinta iki 14 TeV, tačiau tai bus mėginama pasiekti tik po dar vieno ilgo techninės profilaktikos laikotarpio antroje 2011 metų pusėje.

Prieš pradedant eksperimentus Didžiajame hadronų greitintuve, joks kitas greitintuvas nebuvo pasiekęs didesnės nei 0,98 TeV energijos.

Vienas teraelektronvoltas prilygsta skrendančio uodo generuojamai energijai, tačiau elementariųjų dalelių pasaulyje tokia galia yra nepaprastai didelė.

Šiuo projektu siekiama atskleisti vieną iš didžiausių fizikos mįslių: ar egzistuoja vadinamoji "dieviškoji dalelė" (Higso bozonas), kuri paaiškintų masės prigimtį, taip pat padėtų suvokti, kas yra "tamsioji medžiaga" ir "tamsioji energija", sudaranti 96 proc. Visatos masės.

Kelią šiems eksperimentams atvėrė dešimtmečius trukę pasaulio fizikų bandymai ir tyrimai. LHC neseniai sulaukė netgi Holivudo dėmesio - šis greitintuvas yra viena iš mistinio trilerio "Angelai ir demonai" siužeto ašių.