Lk 6, 36–38 „Būkite gailestingi, kaip ir jūsų Tėvas gailestingas“.
„Būkite gailestingi, kaip ir jūsų Tėvas gailestingas. Neteiskite ir nebūsite teisiami; nesmerkite ir nebūsite pasmerkti; atleiskite, ir jums bus atleista. Duokite, ir jums bus duota; saiką gerą, prikimštą, sukratytą ir su kaupu atiduos jums į užantį. Kokiu saiku seikite, tokiu jums bus atseikėta“.
Kiti skaitiniai: Dan 9, 4–10; Ps 79
Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Saulius Tomošaitis
Šiandien Evangelija prabyla apie gailestingumą. Iš tikro tai geras impulsas pradėti savaitę, apmąstant Dievo gailestingumą ir pasistengti gyventi juo. Tai kvietimas daryti gerus darbus per šį gavėnios laiką. Juk gavėnios laikotarpis tai pasirengimas švęsti Dievo gailestingumą mums. Ir Evangelija ragina atsakyti į Viešpaties meilę mūsų gailestingumo darbais kasdienybėje. Galbūt mūsų gailestingumas labai trapus, ne visada lengva atleisti, atsakyti geru, tačiau Jėzus mus moko savo pavyzdžiu ir dovanodamas pats save iš meilės mums.
Bernardinai.lt
Evangelijos komentarų archyvas
Šventasis Raštas internete lietuviškai
KOMENTARAI
Komentarai surikiuoti nuo naujausio iki seniausio (rodyti atvirkščiai)
Roma, man regis yra kitaip. Dievo malonė visiškai nepriklauso nuo to, ar "apsivilkai Jėzumi" (pagal Jūsų terminologiją), ar ne. Jei būtų taip, kaip Jūs sakote, tai kitų konfesijų atstovai ir netikintys niekad nepatirtų nei laimės, nei džiaugsmo, nei meilės. Taip nėra, tą plika akimi galima pastebėti. Dauguma žmonių nieko nėra girdėję apie Jėzaus mokymą, bet yra daug laimingesni nei krikščionys. Siūlyčiau pažiūrėti į situaciją bešališkai, bet žinau, kad Jums tai nepavyks...
Vitui < Pačia tiesiogine prasme. Nes tik apsivilkę Kristumi, galime elgtis kaip Dievo vaikai. Nes Vaikai yra panašūs į Tėvą. Jėzus sako, kad Jis ir Tėvas yra viena. Vadinasi ir Jo gailestingumas yra Tėvo. O jeigu mes esame Kristuje, tai Jo gailestingumas srūva iš Jo pirmiausia mums, o iš mūsų ir kitiems. Nes iš savęs mes nieko negalime nuveikti.
Bet klaidinga manyti, kaip madingai aiškina kai kurie kunigai, kad Dievas nebėra teisingas, nes yra gailestingas. Vienok Jėzus niekur nesako: sėdėkite savo purve, jūs man ir tokie patinkate. Ne, Jis sako: atsiverskite ir tikėkite Evangelija. Juk du buvo prikalti šalia Jo, bet vienas buvo išteisintas, o kitas ne.
Dvasinis "pelnas" turėtų nepakenkti (nebent jis vestų į puikybę). Įtariu, kad jis ir vadinamas IŠGANYMU- Dievo Malone.
Roma, ar galite paaiškinti, kaip ši Jūsų citata siejasi su nagrinėjamu evangelijos tekstu? Citatų šiame tinklapyje, tai nors vežimu vežk, bet ar nuo to aiškiau pasidarė? Geriau atsakytumėte nors į vieną klausimą, matote, kiek čia jų komentaruose kybo be jokio atsako...
Paulius rašė: Nusimeskite tamsos darbus. Apsivilkite Viešpačiu Jėzumi Kristumi. Rom 13,11-14
JKD, čia tik pusė "evangelijos", o toliau? Beje, šiais laikais kaupas, vadinamas pelnu :)
arba aš nesuprantu, arba du teiginiai prieštarauja viens kitam: "Duokite, ir jums bus duota; saiką gerą, prikimštą, sukratytą ir su kaupu atiduos jums į užantį" - reiškia jei nebūsime skūpi, Dievas atmokės šimteriopai; "Kokiu saiku seikite, tokiu jums bus atseikėta" - ne šimteriopai, o tiek kiek pats daviau
Galima ir reikia pasmerkti nuodėmę, bet jokiu būdu ne žmogų. Kai pats ką nors prisidirbi - gailiesi, bet vistiek nenustoji savęs mylėjęs. Su tokia nuostata ir į kitus reikia žiūrėti.
Broliai kapucinai
Viešpaties keliai nežinomi. Galbūt raidiškai ir nėra girdėję, bet gyvena taip lyg Jį pažindami. Mokėti mintinai ką nors, dar nereiškia pažinti. Juk kas mus verčia elgtis pagal sąžinę? Jos juk neįmanoma ištraukti ir parodyti. Ji neturi fizinio kūno. Nei jokio organo pavidalo. Jer 31,33: 'O šitokia yra sandora, kurią sudarysiu su Izraelio namais, atėjus toms dienoms, – tai VIEŠPATIES žodis, – įdiegsiu jiems savo įstatymą, jį įrašysiu jiems į širdį. Tada aš būsiu jų Dievas, ir jie bus mano tauta.' O Jėzus samarietei (suprask - pagonei) sako: 'didis tavo tikėjimas, moterie (tais laikais moteris buvo sulyginta su vaikais ir vergais pagal reikšmingumą gyvenime, panašiai kaip visada) tokio nemačiau visame Izralelyje'. Taigi, Viešpats žiūri į širdį. Tik atrodo, kad krikščionims lengviau, nes jiems duotas Jėzus - įstatymas ir pranašai. Kitaip tariant, krikščionims Jėzus skyrius po skyriaus viską smulkiai aiškina, o kitiems kalba gamtos ir gyvenimo palyginimais. Bet ir vieni ir kiti gali į Jį numoti ranka, arba prieiti prie Tėvo. Ir tie, kurie yra arti, bet ir tie, kurie buvo toli. Ir tą atstumą gali pamatuoti teisingai tik Dievas.