2012 m. vasario 12 d., sekmadienis

„Prie rugių ir prie ugnies“ – dokumentinis filmas apie Justiną Marcinkevičių

2010-03-01
Rubrikose: Kultūra » Kinas ir fotografija 
Kadras iš dokumentinio filmo „Prie rugių ir prie ugnies“

Kovo 12 d. Vilniuje, kino teatre „Pasaka“ įvyks režisierės Agnės Marcinkevičiūtės dokumentinio filmo „Prie rugių ir prie ugnies“ apie poetą Justiną Marcinkevičių premjera.

Tai dokumentinis biografinis filmas apie vieną iškiliausių šių laikų Lietuvos kultūros žmogų. Filme Justinas Marcinkevičius keliauja į gimtinę, aplanko pradžios mokyklą ir Prienų „Žiburio“ gimnaziją. Poetas nukeliauja į Vilniaus universitetą, vėliau į Druskininkus, kur gimė garsioji draminė trilogija.

Filmas parodo kūrėjo brandą nepalankiomis ideologinėmis sąlygomis, atskleidžia rašytojo vertybes, didelė filmo dalis susijusi su Lietuvos valstybės idėja, kuri užima svarbiausią vietą rašytojo kūryboje.

Tačiau už didelių nuopelnų, už visų garbingų titulų yra paprastas, be galo kuklus žmogus. Filme skleidžiasi žmogaus buvimas žemėje, betarpiškas bendravimas su rašytoju praskaidrina jausmus, suteikia gerumo, stiprybės ir energijos, tarsi buvimas prie rugių ir prie ugnies.

Pasak režisierės Agnės Marcinkevičiūtės „Mintis prakalbinti Justiną Marcinkevičių gimė 2005 metais po pokalbio su lituaniste Živile Bendoriene. Mes svarstėme, kokio filmo reikėtų jaunimui, mokykloms, apie užmirštas vertybes, apie „nemadingą“ tautiškumo idėją. Šio filmo sukūrimo kelias buvo sudėtingas ir kiek ilgokas dėl finansavimo, tačiau nėra to blogo, kas neišeitų į gerą. Džiaugiuosi, kad šitas filmas, kuriame yra daug kalbama apie gerumą, yra užbaigtas kaip tik šiandien, kai mums visiems yra sunku“.

Režisierė A. Marcinkevičiūtė yra sukūrusi dokumentinius filmus apie rašytoją Jurgį Kunčiną, Romualdą Granauską, režisierių Raimondą Vabalą, rašytoją Jurga Ivanauskaitę.

Bernardinai.lt

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • komentarų RSS
  • spausdinti

RENGINIAI

REKOMENDUOJAME

Kryžių kalnas

Tai šitas kalnas – lyg ženklas, priminimas visų tų suartų kelių ir takelių, kryžkelių, ties kuriomis buvo susitinkama ir išsiskiriama, dirbamais laukais paverstų vienkiemių ir išdraskytų sodžių.

skaityti

Vasaris – trumpas mėnuo, o jo savaitės – dar trumpesnės. Vis dėlto – kokios svarbesnės skiautės tiktų į dėlionę šiam savaitlaiškiui?

W.Szymborska

Kai Zakopanės „Astorijoje“ Wisławą Szymborską pasiekė žinia, kad jai paskirti Nobelio laurai, ji iškart sutriko: „Kurių galų ėmiau į rankas tą plunksną?“.

Kompozitorius Gediminas Gelgotas

Apie NI&Co atliekamą minimalistinę muziką, kompozitoriaus duoną ir kūrybinius ieškojimus pasakoja ansamblio įkūrėjas ir kompozitorius, dirigentas Gediminas Gelgotas.

Oskaras Koršunovas, „Išvarymas“

Vienoje esė Sigitas Parulskis Oskarą Koršunovą yra įvardijęs Lietuvos teatro Moze.
Viena vertus, tai ironiškas rašytojo gestas, lengvai krepštelintis per kartais nekuklius maestro pareiškimus tema „Mano teatras – vienintelis“.

Witoldo Gombrowicziaus romanas „Apsėstieji“

Pindamas įtraukiantį ir intriguojantį siužetą, Witoldas Gombrowiczius pasitelkia visą vaizduotės arsenalą – čia ir tarp liūnų kylanti apgriuvusi pilis, kurioje gyvena pamišęs kunigaikštis, saugantis mįslingą paslaptį