Šeštadienį, vasario 27 d., Hiutenfelde (Vokietija) vykusio Vokietijos lietuvių bendruomenės (VLB) Lietuvos Nepriklausomybės minėjimo metu buvo švenčiamas ir Vasario 16-osios gimnazijos 60 metų jubiliejus. Renginyje lankėsi aukšti svečiai iš Lietuvos ir Vokietijos. Prakalbą pasakė švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius, paskaitą skaitė Vasario 16-osios gimnazijos direktorė dr. Bronė Narkevičienė, meninę programos dalį atliko Gimnazijos tautinių šokių grupė, vokalinis ansamblis ir orkestras, folkloro grupė iš Vokietijos „Leliumai“ bei Miuncheno ir Hiutenfeldo šeštadieninių lituanistinių mokyklėlių vaikai. Į Hiutenfeldo savivaldybės salėje vykusį VLB Valdybos ir Vasario 16- osios gimnazijos bendrai organizuotą renginį susirinko daugiau kaip 600 lietuvių ir vokiečių svečių.  

Iš dešinės Švietimo ir mokslo ministras G. Steponavičius, Gimnazijos direktorė dr. Bronė Narkevičienė ir Lietuvos ambasadorius Vokietijoje Mindaugas Butkus. Nuotrauka - Martyno Gaurilčiko.

Nuskambėjus Lietuvos ir Vokietijos himnams, pirmąją programos dalį iškilmingai pradėjo ilgametis VLB valdybos pirmininkas Antanas Šiugždinis. Pirmininkas pasveikino gausiai susirinkusius žiūrovus bei garbės svečius, savo kalboje aptarė šių dviejų progų reikšmę ir sąsajas bei pasveikino gimnaziją garbaus jubiliejaus proga.

„Kaip tik šia proga aš drįsčiau pareikšti, kad gimnazija buvo ir yra sėkmingiausias lietuviškos išeivijos kūrinys. Sėkmingai įvykdžiusi jai keltas užduotis praeityje, ji randa naują prasmę dabartyje, likdama Vokietijos ir visos Vakarų Europos lietuvių dvasiniu ir kultūriniu centru“, – sakė A. Šiugždinis.

Vasario 16-osios gimnazija 1950 m. buvo įsteigta Vokietijos lietuvių bendruomenės iniciatyva. Norėdamas ir toliau remti ir skatinti sėkmingą šios švietimo įstaigos gyvavimą A. Šiugždinis bendruomenės vardu dalyvavo Gimnazijos kuratorijos vykdomoje akcijoje „Nutieskime kelią į Gimnazijos ateitį!“ ir nupirko tūkstančiu eurų simboliškai įvertintą plytą, kuriomis bus grindžiamas kelias į 2010 m. statomą naują klasių pastatą.  

Švietimo ir mokslo ministro G. Steponavičiaus kalba. Nuotrauka - Martyno Gaurilčiko.

G. Steponavičius savo prakalboje pasveikino Vokietijos lietuvių bendruomenę bei Vasario 16-osios gimnazijos mokytojus ir mokinius, pasidžiaugė galėdamas viešėti Vokietijoje ir drauge paminėti šias dvi viso pasaulio lietuviams svarbias progas bei padėkojo gimnazijos pedagogų bendruomenei ir visiems jos rėmėjams už pastangas Heseno žemėje išlaikyti šią unikalią, vienintelę Vakarų Europoje bendrojo lavinimo mokyklą, kurioje mokiniai gali mokytis ir lietuviškai. „Dėkoju už kasdieninį triūsą mokant vaikus lietuvių kalbos, mūsų šalies istorijos, už pastangas ugdyti lietuvišką tapatybę kartu kuriant tarpkultūrinio bendradarbiavimo aplinką“, – dėkojo G. Steponavičius. Nuo 2010 m. sausio 1 d. už Vasario 16-osios gimnaziją Lietuvoje atsakingos LR švietimo ir mokslo ministerijos vadovas patikino įžvelgiąs šios mokyklos svarbą ir reikalingumą Lietuvai ir yra ateityje pasiryžęs remti jos klestėjimą. 

Savo paskaitoje Vasario 16-osios gimnazijoje nuo 2009 m. rugsėjo dirbanti direktorė dr. Bronė Narkevičienė apžvelgė garbingą gimnazijos praeitį, istorinės raidos etapus bei dabartinę jos poziciją: „Šiandien, iš laiko perspektyvos, jau galime tvirtai teigti, kad Vasario 16-osios gimnazijos gyvenimas turi ypatingą vertę. Gimnazija – tai gyvas paminklas užsienio lietuvių vienybei ir atkaklumui, lietuvybės puoselėjimui, troškimui išlaisvinti savo Tėvynę. Gimnazija – tai gyvas Vokietijos valstybės vertybinės brandos įrodymas.“ Direktorė pabrėžė glaudų Lietuvos ir gimnazijos istorinį ryšį, jų bendrus tikslus bei pristatydama gimnazijos misiją ragino aktyviai prisidėti prie šios švietimo įstaigos puoselėjimo ir tobulinimo: „Šiandien gimnazija – tai vieta, kurioje dviejų valstybių finansuojami, globojami auga ateities Europos piliečiai, nuo vaikystės kasdien ne iš knygų, o praktiškai mokydamiesi pagarbos kitai tautai, jos kultūrai, mentalitetui. Šiandien gimnazija – tai galimybė mums, čia esantiems, prisidėti prie savojo identiteto puoselėjimo ir tuo pačiu prie įvairiakultūrės, bet saugios ir vieningos Europos ateities sustiprinimo. Nuo mūsų priklauso, ar gimnaziją lankantys vaikai ir jaunuoliai norės ir mokės kurti bendras Lietuvos ir Vokietijos įmones, kultūrinius, socialinius, mokslinius projektus. Nepraleiskime šios galimybės“, – skatino direktorė.

VLB Pirmininkas A. Šiugždinis sveikina Gimnazijos mokinius. Nuotrauka - Martyno Gaurilčiko.

Sveikinimo žodžius tarė Heseno žemės ministro pirmininko pavaduotojas integracijai ir Europai Jörgas-Uwe Hahnas, Lietuvos ambasadorius Vokietijoje Mindaugas Butkus, Bergštrasės apskrities viršininko pavaduotojas Thomas Metzas, Kauno Vytauto Didžiojo universiteto istorijos profesorius Egidijus Aleksandravičius, Pasaulio lietuvių bendruomenės Valdybos atstovė Lietuvoje Vida Bandis bei kiti Lietuvos ir Vokietijos politikos, švietimo ir mokslo atstovai. Garbės svečiai pasidžiaugė galėdami dalyvauti renginyje, iškėlė gimnazijos paliktus įspaudus Lietuvos ir visos Europos istorijoje bei išreiškė šios mokyklos svarbą regione. „Ši mokykla svarbi ne tik Lietuvai. Ji svarbi ir mums – Vokietijai. Per ilgą savo gyvavimo laikotarpį gimnazija tvirtai suleido šaknis Renhofo sodyboje ir šiam regionui tapo didžiuliu kultūriniu praturtinimu. Šiuolaikiškas, europietiškas gimnazijos profilis leidžia mums šia mokykla ypatingai didžiuotis“, – sakė Thomas Metzas. 

Scenoje - konkurso "Dainuoju Lietuvai" nugalėtoja Edita Sääf. Nuotrauka - Martyno Gaurilčiko.

Meninę programos dalį Vasario 16-osios mokiniai pradėjo sveikinimo žodžiu ir įspūdinga A. Mamontovo dainos „Geltona. Žalia. Raudona“ inscenizacija, kurioje su moksleiviais kartu grojo ir mokyklos abiturientai. „Šiandieną esame laisvos Lietuvos ambasadoriai, kuriame jos įvaizdį, skleidžiame jos kultūrą. O svarbiausia – tiesiame tiltus tarp Rytų ir Vakarų, tarp Lietuvos ir pasaulio, esame jaunosios kartos Europos piliečiai“, – sveikindami susirinkusius į renginį svečius savo misiją pristatė Gimnazijos mokiniai. Įspūdingoje mokinių programoje skambėjo lietuviškos estradinės ir liaudies dainos, Gimnazijos orkestro lydimos šoko mažųjų ir vyresniųjų tautinių šokių grupės. Programą karūnavo ypatinga viešnia – Vasario 16-osios gimnazijos, VLB ir Europos lietuvių kultūros centro paskelbto konkurso „Dainuoju Lietuvai“ nugalėtoja Edita Sääf iš Švedijos, ji drauge su mokiniais atliko savos kūrybos dainą „Daina Lietuvai“. Meninę programą paruošė gimnazijos šokių ir muzikos mokytojai Audronė ir Gintaras Ručiai. 

Iš gimnazijos istorijos:

Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, daugiau kaip 65.000 lietuvių pasitraukus į Vakarų Vokietiją,  čia buvo vystoma plati kultūrinė veikla, leidžiami laikraščiai ir knygos, steigiamos švietimo įstaigos. 1948-aisiais Vokietijoje veikė net 158 lietuviškos mokyklos, iš kurių 26 – gimnazijos. Prasidėjus Vokietijoje gyvenusių lietuvių emigracijai į užjūrį, dėl vis mažėjančio mokinių skaičiaus jas imta uždaryti. Vasario 16-osios gimnazija – vienintelė išlikusi ir iki šių dienų nenutrūkstamai gyvuojanti tokio profilio lietuviška mokykla Vakarų pasaulyje, diegianti savo mokiniams europietiškas ir demokratiškas vertybes.

Miuncheno šeštadieninės lituanistikos mokyklėlės auklėtinių pasirodymas. Nuotrauka - Martyno Gaurilčiko.

Lietuviškoji Vasario 16-osios gimnazija su bendrabučiu buvo įkurta 1950 m. Diepholzo miesto kareivinėse. Į netoli Frankfurto prie Maino esantį Hiutenfeldo miestelį ji buvo perkelta 1953 m., kai tėvo Alfonso Bernatonio iniciatyva VLB čia įsigijo 5 ha sklypą su Rennhofo pilimi.

Didelės viso pasaulio lietuvių paramos sulaukusi gimnazija buvo intensyviai remontuojama, tobulinama, pilis pritaikoma klasėms ir bendrabučiui. Laikui bėgant pastatytas klasių ir administracijos pastatas, 1972 ir 1987 metais – mergaičių ir berniukų bendrabučiai. Po 1984 m. kilusio gaisro suremontuotoje pilyje įkurta gimnazijos biblioteka, muzikos klasė, lietuviška koplyčia. 1999 m. mokyklai buvo suteiktas Vokietijos valstybės pripažintos gimnazijos statusas. Dėl to lietuvių kilmės mokinių gretas kasmet papildo ir vokiečiai moksleiviai, o gimnazijos brandos atestatas pripažįstamas visuose Europos ir pasaulio universitetuose bei aukštosiose mokyklose.  

Vasario 16-osios gimnazijos vaidmuo lietuvių tautos istorijoje itin reikšmingas – karo pabėgėlių laikais bei dešimtmečius besitęsusiu po pasaulį išblaškytos išeivijos laikotarpiu gimnazija teikė prieglobstį lietuvių kilmės vaikams iš viso pasaulio ir skatino juos išlaikyti ir puoselėti savąją kalbą ir kultūrą; Atgimimo, Sąjūdžio ir Nepriklausomybės atgavimo epochoje Hiutenfeldas tapo neoficialia Lietuvos atstovybe laisvame pasaulyje; Šiandien mokykla duris atveria naujųjų emigrantų vaikams, norintiems greta valstybinėms vokiškoms gimnazijoms nustatytos mokymo programos mokytis lietuvių kalbos ir Lietuvos istorijos bei užsiimti plačia lietuviška veikla. Į užsienį išvykusių lietuvių vaikams gimnazija suteikia sąlygas puikiai išmokti kelias užsienio kalbas, nepamirštant gimtosios, pažinti Vakarų Europos kultūras, puoselėjant savąją bei subręsti tolerantiškais Europos piliečiais, dirbančiais tėvynės labui.  

Nuotrauka - Martyno Gaurilčiko.

Gimnazija dirba pagal Vokietijos valstybinę mokymo programą, pagrindinė dėstomoji kalba yra vokiečių. Jaunesniųjų klasių mokiniams dalis mokomųjų dalykų pasirinktinai dėstoma lietuvių arba vokiečių kalba, o vyresniems, šalia vokiškoms gimnazijoms įprastų mokomųjų dalykų, suteikiama galimybė lankyti lietuvių kalba dėstomas lietuvių kalbos, literatūros bei Lietuvos istorijos pamokas. Atvykusiems į gimnaziją vaikams, neturintiems pakankamai vokiečių arba lietuvių kalbos žinių, siūlomi intensyvūs kalbos kursai. Kiekvienais mokslo metais į gimnaziją kviečiami atvykti lietuvių kilmės mokiniai iš Šiaurės ir Pietų Amerikos, norintys išmokti ar prisiminti gimtąją senelių ar prosenelių kalbą bei išmokti vokiškai, susipažinti su lietuviška ir vokiška kultūra bei papročiais. Baigę mokyklą savo šalyje, čia mokiniai dažniausiai praleidžia vienerius metus. 

Dėl mokyklos geografinės padėties bei unikalaus profilio, Vasario 16-osios gimnazijos moksleiviai dažnai tampa simboliniais Lietuvos ambasadoriais Europoje. Renhofo pilis vis dažniau tampa susitikimo vieta politikams, diplomatams, mokslininkams ir menininkams iš Lietuvos ir Vokietijos, bene kiekvieną savaitgalį čia vyksta įvairūs renginiai, koncertai ar susitikimai. Lankydami tautinių šokių ansamblį, gimnazijos chorą ir orkestrą bei bendradarbiaudami su Renhofo pilyje įsikūrusia Vokietijos lietuvių bendruomene, Vokietijos lietuvių jaunimo sąjunga, Lietuvių kultūros institutu ir Europos lietuvių kultūros centru, mokiniai ne tik gimnazijoje, bet ir visoje Vokietijoje bei už jos ribų šokiu ir daina reprezentuoja Lietuvą, dalyvauja įvairaus masto politiniuose, kultūriniuose ir meniniuose projektuose.  

Nuo 2009 metų rugsėjo Vasario 16-osios gimnazijai vadovauja į Vokietiją iš Kauno atvykusi dr. Bronė Narkevičienė. Aukštai vertinama pedagogė po studijų dirbo matematikos mokytoja Kauno technologijos universiteto gimnazijoje, apgynusi socialinių (edukologija) mokslų daktarės disertaciją, tapo šio universiteto docente. Lietuvoje ji vadovavo jos pačios ir Mstislavo Rostropovičiaus labdaros ir paramos fondo „Pagalba Lietuvos vaikams“ 2004 m. įkurtai „Nacionalinei moksleivių akademijai“, skirtai gabių Lietuvos vaikų ugdymui.

Vasario 16-osios gimnazijos informacija