Vilniuje atsirado A.Škėmos gatvė ir Joensu skveras
Vilniaus miesto savivaldybės taryba nusprendė pakrikštyti kai kurias bevardes sostinės gatves ir skverus - be kitų, sostinėje atsirado rašytojo Antano Škėmos gatvė ir Suomijos miesto Joensu skveras.
Pavadinimus jiems pasiūlė savivaldybės Pavadinimų, paminklų ir atminimo lentų komisija.
Vilniaus Karoliniškių mikrorajone, ties L. Asanavičiūtės ir Sausio 13-osios gatvių sankirta esantį skverą nuspręsta pavadinti Suomijos miesto Joensu vardu. Šioje vietoje stovi Suomijos menininkės prieš ketverius metus Vilniui dovanota skulptūra "Karelijos gegutė".
Sostinės Antakalnio rajone tarybos sprendimu atsirado Duburio, Kiškeliškių bei Antano Škėmos gatvės, Naujininkuose - Ilgalaukio, Paneriuose - Leipalingio gatvė ir Gariūnų akligatvis, Pašilaičiuose - Zalcburgo ir Duisburgo, Šnipiškėse - Gedimino Baravyko, Verkiuose - Pauliaus Alšėniškio, vyskupo Andriaus, Jurgio Bialozoro, Butigeidžio, Dangeručio, Dausprungo, Galuklonių, Netimero, Valerijono Protasevičiaus, Pukuvero, Jurgio Radvilos, Benedikto Vainos, Eustachijaus Valavičiaus, Zebedeno, Živinbudo gatvės.
Grigiškių seniūnijoje, Neravų kaime, viena gatvė pavadinta Sniegenų vardu.
Apgailėstauju,kad Vilniuje/Verkiuose/ atsirado Valerijono Protasevičiaus gatvės pavadinimas.Vijlniaus Vyskupas V.Protasevičius/Walerian Protasiewicz/ /1556-1580/pasižymėjo tik tuo,kad 1569 m.pasikvietė į Vilnių jėzuitus,kurie čia jėzuitų mokyklą/Kolegiją/,kur ,kaip ir vėliau Jėzuitų Akademijoj buvo įkurti lenkiškumo sklaidos centrai.V.Protasevičius buvo labai silpnas Vilniaus Vyskupijos valdytojas,joje vyravo betvarkė.