2012 m. vasario 12 d., sekmadienis

Lietuvos kamerinio orkestro 50-mečio sutiktuvės

2010-03-02
Rubrikose: Kultūra » Informacija 
Michailo Raškovskio nuotrauka

Lietuvos kamerinis orkestras – išsiskiriantis ir labiausiai pasaulyje įvertintas mūsų šalies orkestras, pirmasis iš didelių lietuvių klasikinės muzikos atlikėjų kolektyvų debiutavęs Vakarų pasaulyje. 1960 m. prof. Sauliaus Sondeckio suburtas, nuo 2008 m. pripažinto smuikininko Sergejaus Krylovo vadovaujamas kolektyvas šiemet pasitinka savo 50-metį. Orkestras jau pradėjo įžanginę jubiliejinių koncertų seriją. Lietuvos nacionalinės filharmonijos 2010 metų pavasarį Lietuvos kamerinis orkestras surengs dar keturis koncertus Didžiojoje salėje, kurių artimiausias įvyks šį šeštadienį, kovo 6 d., 19 val.

Violončelininkas Danjulo Ishizaka, smuikininkės Janine Jansen ir Anna Tifu ar altininkas Maksimas Rysanovas – tai jaunosios globalios klasikinės muzikos scenos garsenybės, kurių dėka ne vienas jubiliejinio Lietuvos kamerinio orkestro sezono koncertas įtaikys į Vakarų pasaulio filharmonijų en vogue tipo renginių formatą, atitinkantį dabartines klasikinės muzikos koncertų madas ir sezoninius „gero stiliaus“ reikalavimus.

Kovo 6 d. koncerte Lietuvos kamerinis orkestras pasirodys su smuikininku, kolektyvo meno vadovu ir dirigentu Sergejumi Krylovu, kuris po kelių itin sėkmingų koncertinių pasirodymų Lietuvoje ir pavienių meninių projektų, įgyvendintų kartu su orkestru, 2008 m. gruodį buvo pakviestas užimti minėtąsias pareigas. Platus tarptautinis Sergejaus Krylovo akiratis bei ryšių tinklas, puikus muzikinis išsilavinimas ir sukaupta sceninė patirtis, stiprus muzikos pojūtis jo vadovaujamą Lietuvos kamerinį orkestrą turėtų pakylėti į naują profesinį lygmenį, juo labiau, kad kritikai jau dabar pastebi gyvą jų muzikinę partnerystę: „Stebino ne tik S. Krylovo fenomenalus sąlytis su instrumentu, bet dar labiau jo darniai suokalbiškas bendradarbiavimas su orkestru, kaip ir smuikininko–dirigento ir orkestro absoliuti dermė bei tarpusavio meilė, kurios pagrindas – aristokratiškai žavingas flirtas, neperžengiant familiarumo ribų, tačiau visiškai pasitikint vieni kitais.“ (Atgimimas.lt).

Įvairialypes muzikos programas propaguojantis Lietuvos kamerinis orkestras šį kartą siūlo klasicizmo, ankstyvojo romantizmo ir XX a. pabaigos kūrinius. Tai F. Mendelssohno Scherzo, įkvėptas Goethe’s „Fausto“ Valpurgijos nakties, kur ikihomerinių mitų personažai, graikų dievai ir natūrfilosofai susirinkę į jūros šventę jos pabaigoje garbina meilės, vaisingumo ir geismo dievą Erotą; tai grakštus J. Haydno Koncertas smuikui ir techniškai išradingi N. Paganini kaprisai. Vis dėlto dėmesio centre čia turėtų atsidurti latvių kompozitoriaus P. Vasko simfonija „Balsai“ – vienas žinomiausių jo kūrinių, simboliškai ir istoriškai reflektuojančių paskutinius Latvijos žingsnius nepriklausomybės link ir giliai įaugusių į vietinį etninį garsyną (belaikį baltiškos gamtos balsų grožį).

Bernardinai.lt

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • komentarų RSS
  • spausdinti

RENGINIAI

REKOMENDUOJAME

Kryžių kalnas

Tai šitas kalnas – lyg ženklas, priminimas visų tų suartų kelių ir takelių, kryžkelių, ties kuriomis buvo susitinkama ir išsiskiriama, dirbamais laukais paverstų vienkiemių ir išdraskytų sodžių.

skaityti

Vasaris – trumpas mėnuo, o jo savaitės – dar trumpesnės. Vis dėlto – kokios svarbesnės skiautės tiktų į dėlionę šiam savaitlaiškiui?

W.Szymborska

Kai Zakopanės „Astorijoje“ Wisławą Szymborską pasiekė žinia, kad jai paskirti Nobelio laurai, ji iškart sutriko: „Kurių galų ėmiau į rankas tą plunksną?“.

Kompozitorius Gediminas Gelgotas

Apie NI&Co atliekamą minimalistinę muziką, kompozitoriaus duoną ir kūrybinius ieškojimus pasakoja ansamblio įkūrėjas ir kompozitorius, dirigentas Gediminas Gelgotas.

Oskaras Koršunovas, „Išvarymas“

Vienoje esė Sigitas Parulskis Oskarą Koršunovą yra įvardijęs Lietuvos teatro Moze.
Viena vertus, tai ironiškas rašytojo gestas, lengvai krepštelintis per kartais nekuklius maestro pareiškimus tema „Mano teatras – vienintelis“.

Witoldo Gombrowicziaus romanas „Apsėstieji“

Pindamas įtraukiantį ir intriguojantį siužetą, Witoldas Gombrowiczius pasitelkia visą vaizduotės arsenalą – čia ir tarp liūnų kylanti apgriuvusi pilis, kurioje gyvena pamišęs kunigaikštis, saugantis mįslingą paslaptį