Anuomet Jėzus kreipėsi į minią ir į savo mokinius:

„Į Mozės krasę atsisėdo Rašto aškintojai ir fariziejai. Todėl visa, ką jie liepia,darykite ir laikykitės, tačiau nesielkite, kaip jie elgiasi, nes jie kalba, bet nedaro. Jie riša sunkias, nepakeliamas naštas ir krauna žmonėms ant pečių, o patys nenori jų nė pirštu pajudinti.

Jie viską daro, kad būtų žmonių matomi. Jie pasiplatina maldos diržus ir pasididina apsiaustų spurgus. Jie mėgsta pirmąsias vietas pokyliuose bei pirmąsias kėdes sinagogose, mėgsta sveikinimus turgaus aikštėse ir trokšta, kad žmonės vadintų juos 'rabi'.

O jūs nesivadinkite 'rabi', nes turite vienintelį Mokytoją, o jūs visi esate broliai. Ir nė vieno savo tarpe nevadinkite tėvu, nes turite vienintelį Tėvą danguje. Taip pat nesivadinkite mokytojais, nes jūsų vienintelis Mokytojas yra Kristus.

Kas iš jūsų didesnis, tebūnie jums tarnas. Nes kas save aukština, bus pažemintas, o kas save žemina, bus išaukštintas“.

Kiti skaitiniai: Iz 1, 10. 16–20; Ps 49, 8–9. 16–17. 21. 23

Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Saulius Tomošaitis

Evangelistas Matas mums perduoda Jėzaus žodžius, kuriais yra kritikuojami fariziejai, Rašto aiškintojai. Šiandienos Evangelija yra kvietimas gyventi tikėjimu. Iš tikro tušti tampa žodžiai, jei jie nėra paremti darbais. Tuščias tikėjimas, jei tėra apvilktas skambiomis frazėmis. Todėl fariziejai susilaukia Jėzaus kritikos, nes jų skelbimas neatitinka darbų. Ir mes, klausydami šio Dievo žodžio, galime peržvelgti savo širdis, savo gyvenimus ir siekti, jog darbai sutaptų su žodžiais.

Bernardinai.lt