Nelaikysiu intrigos pabaigai, iš karto iššifruosiu seką Latvija–Lietuva–Estija–Lietuva: tai 2010 metai, užrašyti medaline skaičiavimo sistema. Ne paslaptis, kad Vankuveryje latviai iškovojo du medalius, estai – vieną, mes – nulį, netgi – du nulius, vieną – vyrai, kitą – moterys.

Nuotraukos autorius Andrius Ufartas/BFL © Baltijos fotografijos linija

Jokių būdu nesišaipau ir nesmerkiu mūsų sportininkų, dalyvavusių šiose olimpinėse žaidynėse. Manau, daugelis jų dalyvavo pagal savo galimybes. Biatlonininkei Dianai Rasimovičiūtei už nugaros liko daug tituluotų „mergų“ (taip sportininkes vadino per LTV varžybas komentavęs italas Gian Luca Demarco). Slalomininkas Rumiancevas pasiekė sau keltą tikslą patekti į šešiasdešimtuką (užėmė 59 vietą, aplenkė ir estą, ir latvį). Slidininkai (Mantas Strolia, Modestas Vaičiulis ir Aleksejus Novoselskis) irgi nebuvo paskutiniai, o komandinio sprinto rungtyje vienu metu M. Strolia netgi pirmavo ir finišavo (su M. Vaičiuliu pasiekė 18 rezultatą) pergalingai iškėlęs ranką kaip nusileidęs nuo kalno Ganos slalomininkas.

Maniau, kad ir Irina Terentjeva šliuožė pagal savo galimybes, bet nustėrau, kai varžybas komentavęs slidinėjimo treneris Kazys Milašius ėmė kritikuoti sportininkę, neva nepasiruošusi, priaugusi svorio... Bet per žinias tuos pačius žodžius išgirdau ir iš sportininkės tėtės, kartu ir trenerio, Igorio Terentjevo lūpų. Prisidirbo „merga“. Bet aš jos visiškai nesmerkiu, suprantu, kaip sunku žiemos sporto šakų atstovams. Rodos, olimpinės sporto šakos Lietuvoje finansuojamos dosniausiai, bet kai sužinai, kad komandinė olimpinės sporto šaka akmenslydis iš valstybės metams gauna 2000 litų, nebesinori apie tai kalbėti. Geriau nesityčiotų. Juk vidutinis žemiausio rango Sporto departamento darbuotojas gauna didesnį mėnesinį atlyginimą. O čia sporto šakai metams... Taigi nenuostabu, kad dabar sporte lieka ir geriausius rezultatus pasiekia beveik vien trenerių (pvz., Igorio Terentjevo, Kazimieros Strolienės, Dalios Vaičiulienės) vaikai. Bet juk entuziazmas irgi nebegalinis.

Nenustebčiau, jei D. Rasimovičiūtė imtų rungtyniauti už Latviją, su kurios rinktine ir dabar treniruojasi, kurios slidžių tepėjai tepa jai slides ir taip toliau. Gal ir mums laikas nors į olimpines žaidynes su komanda siųsti slidžių tepėjus, masažistus, o ne visokiausius prezidentus, vadovus ir atstovus?

Žiemos olimpinių žaidynių savanoriai EPA nuotrauka

O gal ir Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė galėtų pasidomėti, kas vyksta mūsų sporte. Juk Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas po Tarptautinio olimpinio komiteto prezidento Jacques’o Rogge’o raginimo pasidomėjo rinktinės dopingo problemomis, ir jos iš karto išnyko. Tačiau nukentėjo rezultatai – laimėta tik penkiolika medalių, o Turine prieš ketverius metus jų buvo dvidešimt du. Vieni liūdi, kiti džiaugiasi. Savo pasiekimais Vankuveryje labiausiai patenkinti Nyderlandų sportininkai, kurių kiekvienam teko daugiau kaip pusė olimpinio medalio (0,53), Korėjos – vos ne trečdalis (0,3), Norvegijos – beveik ketvirtadalis (0,23), Austrijos ir Vokietijos – apie penktadalį, JAV – kiek daugiau už šeštadalį, o Kroatijos – lygiai šeštadalis... Gal mums reikėjo į Vankuverį siųsti septynis olimpiečius, galbūt kaip tik jam būtų pasisekę, juk skaičius 7 – magiškas. Bet gal tai atidėkim ateičiai... ak, žinoma, geriau palikim praeity, juk Turino olimpinėse žaidynėse dalyvavo septyni Lietuvos sportininkai, ir stebuklas neįvyko.

Tai gal tada J. Rogge’as galėtų paraginti ir mūsų prezidentę ko nors imtis. Nors – kodėl jis turėtų? Be to – KRIZĖ. Tada aš galiu prezidentei pasiūlyti susitikti su Rusijos premjeru Vladimiru Putinu. Ak, taip, neseniai buvo susitikusi. Žinau, mačiau antraštes „Juodieji diržai Rusijos ir Lietuvos santykiuose“ ir pan., bet aš siūlau tiesiogine prasme juodųjų kovos diržų savininkams surengti parodomąsias varžybas (1 prieš 1, fair play). Į tribūnas susirinktų oligarchai, šeichai, kiti turtuoliai: bilietai (stovimi) po 10 000 eurų, kiti – brangesni. Iš karto surinktume kelis sporto biudžetus. Žinau, kad neįmanoma. Bet, pasak Friedricho Nietzsche’s, fantastas meluoja sau, o melagis – kitiems. Tad geriau jau būti fantastu negu politiku.

Tačiau nenoriu baigti minorine gaida. Juk baigėsi tik XXI žiemos olimpinės žaidynės, net ne XXI amžius. Taigi prieš akis turime XXII olimpines žaidynes Sočyje ir netgi XXII amžių. Tikėkimės ir ruoškime roges!

Kvietimas į 2014 m. Sočio žiemos olimpines žaidynes. EPA nuotrauka