Kai pirkau instrumentą nujaučiau, kad pianinus derinantys meistrai turi būti kažkokie išskirtiniai žmonės. Neapsirikau. Juose puikiai sugyvena itin skirtingos sąvybės: gebėjimas įsiklausyti į muzikos garsą ir paprastas, žemiškas nagingumas. Netrukus namuose apsilankė toks žmogus ir paknebinėjo naujojo namų gyventojo vidurius. Kai darbas buvo atliktas p.Alius maloniai sutiko išgerti arbatos ir pasidalinti savo mintimis. Bendravo Valdas Kilpys.

Kaip nutiko, kad tapote pianinų ir rojalių derintoju?

Šis grūdas, matyt, buvo pasėtas dar vaikystėje. Nors baigiau mokslus Vilniuje, tačiau paskyrimą gavau į Šiaulius. Instrumentai mane supo visada, tačiau dabar suprantu, kad didžiausią įtaką padarė toks senas pianinų derintojas, kurį sutikau dar vaikystėje. Jis remontavo mūsų seną pianiną ir net šį bei tą man parodė, padovanojo derinimo raktą. Paskui buvau atitrūkęs nuo šito amato dešimtmečius, kol vieną dieną pamaniau: „Kodėl gi ne?“Taip ir prasidėjo.

Ko reikia geram instrumentų derintojui: muzikalumo ar nagingumo?

Ko gero, viskas būtina. Nagingumas man nesvetimas, bet vien to nepakanka. Šis amatas nepakenčia tolerantiškumo. Aš privalau pataikyti į unitoną. Nei daugiau, nei mažiau. Man priklauso muzikos fonetika, pirmasis garso paruošimas. Aš suformuoju muzikantui pirminį garsą, kurį toliau jis savaip pateikia klausytojui. Jis „tapo“ iš mano pateikto garsaeilio. Kitas svarbus aspektas yra mechanika. Privalau sureguliuoti instrumentą, kaip nori muzikantas, arba paaiškinti jam, kodėl tai, ko jis nori, yra neįmanoma.

Dar derintojas privalo būti nuovokus. Tai itin svarbu. Daugelis žmonių susidūrę su kokia nors problema pasimeta ir iš karto skambina vienam ar kitam specialistui. Aš darau kitaip: tiesiog nusiraminu ir pirmiausia bandau susitvarkyti pats. Visada reikia pabandyti. Mano kelias į šią profesiją nebuvo rožėmis klotas. Nebuvau niekieno pameistrys, negavau viso žinių paketo. Po truputį studijavau specialiąją literatūrą, klausiau patarimų, mokiausi iš klaidų.

Dar viena svarbi sąvybė – greitumas. Derintojas turi dirbti greitai, tiksliai ir paslaugiai, Toks yra mano šūkis. Kad tai pasiektum, reikia gilintis į savo psichofiziką, analizuoti daug dalykų. Privalai pažinti save, analizuoti klaidas.

Turbūt geras instrumetų derintojas turi mokėti groti?

Ko gero, taip. Turbūt reikia ateiti ir su specialia uniforma (juokiasi). Jei rimčiau, manau, kad atsitiktinis mūsų amato žmogus gali ir nemokėti groti, tačiau jei esi meistras, tai iš esmės instrumentą „darai“ sau. Lyg pats grotum juo. Aš ir pagroju...

Man ši profesija patinka dar ir dėl to, kad joje daug atsitiktinumų. Jei iš viso to dar sugebi „išspausti“ kokį nors pozityvą – nuostabu, fantastika. Tada gauni „vitaminų“.

Kokie instrumentai Lietuvoje populiariausi?

Visokių yra. Daug likusių „sovietmečio dinozaurų“: Riga, Belarus. Tačiau jie po truputį „iškaršta“. Kandys, pelės, drėgmė daro savo darbą. Juos keičia devintajame dešimtmetyje pagaminti instrumentai. Šiaip procesas primena Moskvičių ir Žiguliukų nyksmo laikus. Žmonės vis labiau klausinėja gerų instrumentų, domisi jų kainomis. Laikausi nuomonės, kad perkant instrumentą labai svarbus ir estetinis aspektas. Pradedančiam groti vaikui svarbu, kad instrumentas būtų patrauklus, gražus. Ši emocija paskui nugula į atmintį. Antikvarinių instrumentų nėra daug ir perkant tokį daiktą reikia turėti mintyje, kad po ilgo buvimo jie tiesiog nebeskamba. Laikas daro savo, medis retėja, vyksta kiti procesai. Jie nebelaiko derėjimo, rezonatorius išsiderina, kuoliukai nelaiko įveržtų stygų.

Ar teisybė, kad geriausi yra Steinway and sons instrumentai? Gal tai mitas?

Tai tikrai mieli instrumentai. Specialistai sako, kad rojaliai – tai tikrai geri, jie karaliauja šioje rinkoje. Tačiau pianinai turi tam tikrų komplikacijų, jų keista mechanika, nors tai nereiškia, kad jie visai prasti. Tiesiog Steinway turi rimtų konkurentų. Tarkim, Grotrian Steinweg. Kaune VDU Katalikų teologijos fakulteto Didžiojoje auloje yra vienas grotriano rojalis. Teko prie jo dirbti. Įsivaizduokite, kaip pasikeistų jo skambesys, jei nudažytume instrumentą kokia nors plakatine spalva. Kaip jau sakiau, geras instrumentas yra ir gražus išore.

Kiek kartų per metus reikėtų derinti instrumentą?

Tai labai asmeniška ir priklauso nuo daugelio dalykų: atlikėjo norų, vietos, kur stovi instrumentas, transportavimo subtilybių ir dar daug dalykų. Normaliai naudojamą instrumentą derėtų derinti nors dukart per metus. Priežastis paprasta – vasarą ir žiemą oras yra skirtingos drėgmės, o dėl jos poveikio rezonatorius gali judėti net dešimt nuošimčių. Garsas kinta ir gali kilti problemų. Kartais, kai klientas pradeda klausinėti apie išsiderinimo priežastis, prisipažinsiu, net neaiškinu. Tiesiog sakau, kad geriau aš jums jį suderinsiu, ir viskas (juokiasi). Iš tikrųjų instrumentas – tai lyg organizmas, klientui visko žinoti net nebūtina.

Jei teisingai suprantu, Jūs kartais tarpininkaujat įsigyjant instrumentus?

Taip, kartais tarpininkauju perkant instrumentus, todėl visko būna... Šiaip tai yra mano amato dalis, ir šiuo atveju nesugalvoju nieko naujo, nes taip įprasta visame pasaulyje. Seku amerikiečių meistrų šeimos pavyzdžiu. Jie išvystė visą industriją: organizuoja pervežimus, parduoda suvenyrus, remontuoja, tarpininkauja perkant nenaujus instrumentus ir, aišku savaime, juos derina, remontuoja.

Toks štai nutikimas. Vienai moteriai nupirkau gana brangų pianiną, tačiau atėjus laikui mokėti jai pasikeitė aplinkybės, ir ji nebegalėjo sumokėti. Kadangi ji buvo mano vilniškio kliento pažįstama, nuvežiau tą instrumentą jai ir be pinigų. Kartais iš akių matai, kuo gali pasitikėti, o kuo – ne.

Siekiate plėsti savo verslą?

Ne visai. Mano siekiamybė paprasta – kad klientas liktų patenkintas. Aš nesuinteresuotas savo įmonėlės plėtimu, to man nereikia. Ją net ir pavadinau „Unitonas“, t. y. vienas tonas. Man pakanka malonumo dirbant ir kažkokių didelių pelnų nesivaikau. Daugelis man pataria turėti mokinių, tik užbaigti instrumentų derinimus ir pan., tačiau aš šitaip negaliu... Atsirastų kažkokios įtampos, šešėlių, kam man tai? Jei man reikia pagalbos, aš paprašau panašia veikla užsiimančių žmonių.

Palaikote ryšius tarpusavyje? Ar daug yra Jūsų profesijos žmonių?

Ne, tikrai ne. Dažniausiai tai senyvo amžiaus žmonės. Negali sakyti, kad jaunimas nesidomi, tačiau po tam tikro laiko jiems dirbti noras kažkur prapuola. Kalbant apie pianinų derintojo profesiją itin svarbus yra patikimumas. Tarkim, aš į šią veiklą įsitraukiau gana lengvai, nes kitas derintojas išgerdavo. Jo sukurta sistema buvo kiek „paklibusi“, todėl atsiradus patikimam derintojui instrumentų savininkai natūraliai pradėjo kviesti mane.

Ar Jūsų prižiūrimus instrumentus turintys žmonės turi kokį nors bendrą bruožą? Kokie jie?

Sunkiai galiu išreikšti žodžiais ir bijau, kad būsiu neteisingai suprastas, bet manau, jog tokie žmonės yra jautresni. Jie skiriasi nuo „krokodilišką“ pasaulio supratimą turinčių žmonių. Visai nesvarbu, kokį instrumentą turi, galbūt net negroji, o tik klausai, tačiau tavo klausa jau kitokia, labiau išlavinta. Klausa yra vienas iš svarbiausių pojūčių. Su jos pagalba gauname ne tik informaciją, bet ir informaciją apie informaciją. Klausydamas kalbančiojo intonacijų gauni daug papildomo supratimo apie sakomus dalykus ir patį sakytoją. Juk perkėlus garsą į natas negauni muzikos. Tai tik rašyba. Muzika gimsta tada, kai atsiranda emocinis informatyvumas, įvairios klaidelės, garso svyravimai ir t.t. Tą patį kūrinį galima sugroti įvairiai, nors abu kartus grosi pagal natas. Tai daugiareikšmiška, čia dukart du nėra tik keturi.

Šiaip klientų būna įvairių, Ateini pas kokį žmogų,  ir jis pradeda emocionaliai aiškinti, kad tuo ar kitu instrumentu groti neįmanoma. Tada paprašai nusiraminti ir konkrečiai paaiškinti problemą. Būna atvejų, kai vienas išsiderinęs garsas, nutrūkusi styga sudarko visą reikalą. O grojantysis to paaiškinti pats tiesiog negali, jam tai siaubas, kurį privalau surasti ir pataisyti, priversti skambėti tinkamai.

Kokia Jums patinka muzika?

Įvairi. Patinka, kai liaudiškumas, ar kaip jį pavadintume, muzikoje atveriamas per archaiką, etnologinius dalykus. Tačiau kai jis skleidžiasi per popsą, turi visus greitojo maisto atributus tai negaliu pakęsti. Labai patinka įvairios muzikinio pasaulio naujienos, netikėti projektai. Kiek žinau, V. Landsbergis dabar kažką ruošia su P.Geniušu. Nekantriai laukiu koncerto.