2012 m. vasario 12 d., sekmadienis

Knyga „Afganistano kariai. Prisiminimai po trisdešimties metų“

2010-03-03
Rubrikose: Kultūra » Knygų lentyna 

Mindaugas Milinis. Afganistano kariai. Atsiminimai po trisdešimties metų: 1979–1989. Vilnius: Knygius, 2010.

Knygynuose jau galima įsigyti knygą „Afganistano kariai. Prisiminimai po trisdešimties metų“. Knygą, kurią prašė „Lietuvos žinių“ žurnalistas Mindaugas Milinis, išleido nauja leidykla „Knygius“.

Dokumentiniame publicistiniame kūrinyje pateikiami Lietuvos jaunuolių, tarnavusių  sovietinėje armijoje ir dalyvavusių  „internacionalinėje misijoje“ Afganistane, prisiminimai, skausmingi iš to karo negrįžusiųjų  motinų pasakojimai.

Karas Afganistane vyko 1979–1989 metais. Kampanija, kurią Maskva iš pradžių vertino kaip trumpą SSRS kariuomenės įsiveržimą savo šalininkams šioje šalyje paremti, nusinešė per 13 tūkstančių sovietų karių ir šimtus tūkstančių afganistaniečių gyvybių. Sovietų pusėje šiame kare kovojo per 5 tūkstančius jaunų vyrų iš Lietuvos. 96 iš jų namo grįžo cinkuotuose karstuose. Šimtai grįžo suluošinti fiziškai.

Jiems buvo po aštuoniolika ar devyniolika metų. Mes ilgai nežinojome, ką jie ten veikė, kaip gyveno, o jie nežinojo, kodėl turi vykti į Afganistaną. Nė vienas nenutuokė, kas jo ten laukia, niekas jų sutikimo neklausė. Vieni žuvo nė nepalietę Afganistano žemės, pačią pirmąją nepaskelbto karo dieną, kitus sudraskė paslėpti sprogmenys, dar kitus nukovė kalnuose pasislėpusių snaiperių kulkos. Tie, kurie likimo valia išvengė mirties, namo parsivežė negyjančias sielos žaizdas.

Toli gražu ne visi Afganistano karo liudytojai mano, kad jų prisiminimai gali būti kam nors įdomūs. Tačiau kiekvienas iš jų vertas atskiros knygos. Kaip ir jų motinos – moterys, kurių vaikai dvejus metus praleido būdami taikiniais – pod pricelom. Vyrai sakė galiausiai pripratę prie sprogimų ir virš galvų zvimbiančių kulkų, bet jų motinoms laukimas buvo nenutrūkstamas siaubas.

Prieš tris dešimtmečius prasidėjęs ir prieš du dešimtmečius pasibaigęs karas užfiksuotas istorijos vadovėliuose. O šioje knygoje pateikiami gyvi liudijimai, ką matė ir jautė jauni vaikinukai, kuriems buvo lemta savo krauju rašyti to karo istoriją.

Praėjusiais metais Afganistano karo veteranų sąjunga „Miražas“, įamžindama to beprasmio karo aukas, iš kurio negrįžo 96 Lietuvos jaunuoliai, ant gretimo pastato sienos šalia Klaipėdos karo prievolės centro atidengė paminklinę lentą.

Knygos „Afganistano kariai. Prisiminimai po trisdešimties metų“ pristatymas-diskusija vyks kovo 5 d., Klaipėdos karo prievolės centro salėje, Vytauto g. 5. Pradžia 16.30 val.

Bernardinai.lt

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • komentarų RSS
  • spausdinti

RENGINIAI

REKOMENDUOJAME

Kryžių kalnas

Tai šitas kalnas – lyg ženklas, priminimas visų tų suartų kelių ir takelių, kryžkelių, ties kuriomis buvo susitinkama ir išsiskiriama, dirbamais laukais paverstų vienkiemių ir išdraskytų sodžių.

skaityti

Vasaris – trumpas mėnuo, o jo savaitės – dar trumpesnės. Vis dėlto – kokios svarbesnės skiautės tiktų į dėlionę šiam savaitlaiškiui?

W.Szymborska

Kai Zakopanės „Astorijoje“ Wisławą Szymborską pasiekė žinia, kad jai paskirti Nobelio laurai, ji iškart sutriko: „Kurių galų ėmiau į rankas tą plunksną?“.

Kompozitorius Gediminas Gelgotas

Apie NI&Co atliekamą minimalistinę muziką, kompozitoriaus duoną ir kūrybinius ieškojimus pasakoja ansamblio įkūrėjas ir kompozitorius, dirigentas Gediminas Gelgotas.

Oskaras Koršunovas, „Išvarymas“

Vienoje esė Sigitas Parulskis Oskarą Koršunovą yra įvardijęs Lietuvos teatro Moze.
Viena vertus, tai ironiškas rašytojo gestas, lengvai krepštelintis per kartais nekuklius maestro pareiškimus tema „Mano teatras – vienintelis“.

Gina iViliūnienė, Raimondas Urbakavičius. Vilniaus šventovės

Šioje knygoje surinktos visų Vilniaus šventovių istorijos – ilgas ir vos prasidėjusias. Tiek fotografijomis, tiek pasakojimais mėgint atkurti šventovių likimus, pasekti legendas...