Brangūs tėveliai,

Nuo  to laiko, kai išvažiavau studijuoti  į universitetą, nerašiau  Jums.  Labai dėl to apgailestauju ir esu pasiryžusi ištaisyti klaidą,  apie viską papasakoti.  Viliuosi, turėsite kantrybės skaityti   ir primygtinai prašau skaitant atsisėti, nes tai, ką rašau,  reikalauja  supratimo ir  dvasinės pusiausvyros.

Pirmiausia noriu pasidžiaugti, kad šiuo metu jau jaučiuosi beveik gerai.  Kaukolės lūžis, smegenų sutrenkimas ir nudegimai, kuriuos patyriau, kai gelbėjausi iš netikėtai įsiliepsnojusio namo,   gerai užgijo. Gydytojai čia puikūs ir tvirtina, kad regėjimas atsigaus, o tai, jog kamuoja galvos skausmai, esą normalu. Man labai pasisekė, kad gaisrą pamatė netoliese dirbęs darbininkas. Jis ne tik iškvietė „greitąją pagalbą“, bet vėliau lankė reguliariai mane ligoninėje. Maža to, kadangi po gaisro neturėjau kur gyventi, jis maloniai sutiko, kad gyvenčiau pas jį. Tiesa, jo kambarys labai mažytis ir drėgnas, nes yra pusrūsyje  ir dar priemiestyje, tačiau juk svarbiausia, kad mes vienas kitą mylim, ar ne?

Mes dar neapsisprendėme dėl vestuvių datos. Sutarėme, jog apie tai dar pakalbėsim, kai nėštumo jau negalima bus nuslėpti nuo kitų.  Taip, tėveliai, kaip jau supratote, aš laukiuosi. Tiesa, šiek tiek kelia nerimą tai, kad mano vaikinas, su kuriuo, beje, tikrai atrasite bendrą kalbą, nes jis jūsų  bendraamžis, yra užsikrėtęs infekcija, kuria per neatsargumą, regis, ir aš susirgau. Todėl nėra galimybės padaryti visų reikiamų tyrimų dėl to, kaip vystosi vaikas.

Neabejoju, kad  džiaugiatės, jog tapsite seneliais ir mano kūdikį apgaubsite visokeriopu rūpesčiu. Žinau, kad trokštate susipažinti ir su mano vaikinu. Jis nėra išsilavinęs, bet tikrai darbštus  ir jau kuris laikas nevartoja kvaišalų.

Na, o dabar, po viso šio pasakojimo, kurį, viliuosi, skaitėte įdėmiai, noriu prisipažinti, kad nebuvo jokio gaisro, traumų, nedraugauju su  kelis kartus vyresniu buvusiu alkoholiku, nesu nėščia, nesu  užsikrėtusi jokiu virusu.  Paprasčiusiai prastai išlaikiau sesiją, ir dabar teks mokėti  už mokslą. Tačiau, kaip patys matote, tai toks menkniekis, todėl tikiuosi, kad reaguosite išmintingai ir atlaidžiai.

Jūsų dukra....

 P.S.

Šis laiškas  yra paskelbtas  žymaus amerikiečių psichologo Roberto Chaldini knygoje „Įtakos psichologija“.  Pasak psichologo, tai puikūs ir meistriškas kontrasto panaudojimo, keičiant žmonių nuostatas, pavyzdys.