Mt 20, 17–28 „Žmogaus Sūnus irgi atėjo, ne kad jam tarnautų, bet pats tarnauti ir savo gyvybės atiduoti kaip išpirkimo už daugelį“.
Prieš išvykdamas į Jeruzalę, Jėzus pasiėmė skyrium dvylika mokinių ir kelyje kalbėjo jiems: „Štai mes keliaujame į Jeruzalę, ir Žmogaus Sūnus bus atiduotas į aukštųjų kunigų bei Rašto aiškintojų rankas. Jie pasmerks jį mirti, atiduos pagonims tyčiotis, nuplakti ir nukryžiuoti, bet trečią dieną jis prisikels iš numirusių“.
Tuomet prie Jėzaus prisiartino Zebediejaus sūnų motina kartu su savo sūnumis ir, pripuolusi prie jo kojų, norėjo kažko paprašyti.
Jėzus paklausė ją: „Ko nori?“
Toji atsakė?: „Sakyk, kad šiuodu mano sūnūs tavo karalystėje sėdėtų vienas tavo dešinėje, o kitas kairėje“.
Jėzus atsakė: „Nežinote, ko prašote. Ar galite gerti taurę, kurią aš gersiu?“
Jie atsakė:“Galime“.
Tuomet jis tarė: „Mano taurę, tiesa, jūs gersite, bet sėdėti mano dešinėje ar kairėje – ne mano reikalas jums duoti; tai bus tiems, kuriems mano Tėvo paskirta“.
Tai išgirdę, kiti dešimt mokinių supyko ant tų brolių. O Jėzus, pasivadinęs juos pas save, tarė: „Jūs žinote, kad pagonių valdovai pavergia tautas ir didikai joms viešpatauja. Jūsų tarpe neturi taip būti. Jei kas iš jūsų nori būti didesnis, tebūnie jūsų tarnas, ir kas panorės būti pirmas, tebūnie jūsų vergas.
Žmogaus Sūnus irgi atėjo, ne kad jam tarnautų, bet pats tarnauti ir savo gyvybės atiduoti kaip išpirkimo už daugelį“.
Kiti skaitiniai: Jer 18, 18–20; Ps 30
Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Saulius Tomošaitis
Pirmomis Evangelijos eilutėmis Jėzus liudija apie save. Kalba mokiniams apie savo kančią, mirtį, Prisikėlimą, apie žmonijos išgelbėjimą iš nuodėmės vergystės. Evangelistas Matas gražiai atskleidžia žmogišką trapumą. Klausydami Jėzaus mokiniai savyje brandina mintis apie aukštus postus, viešpatavimą, taip savyje leisdami bujoti egoizmui. Tačiau Viešpats permato jų širdis ir nurodo kitą kelią – tarnavimą, savęs atidavimą. Ir pats Viešpats Jėzus rodo pavyzdį, atiduodamas save už mus.
Bernardinai.lt
Evangelijos komentarų archyvas
Šventasis Raštas internete lietuviškai
KOMENTARAI
Komentarai surikiuoti nuo seniausio iki naujausio (rodyti atvirkščiai)
Pirmiausia leiskime Jezui mums tarnauti, priimkimkime jo tarnavimą, jo meilę mylėkime jį labiau uz viską, tada galėsime ir kitiems tarnauti
Žmogaus prigimtis-egoistiška,todel pirmiausia prasiveržia noras,kad kas nors jam tarnautu.Tik nusižemindami ir giliomis maldomis galim pakeisti savo prigimti.
Ar galiu gerti Jėzaus taurę? Kai Jis klausia ar galėsim gerti Jo taurę, tai, rodos, klausia apie savo kančios taurę. Kančios už nuodėmes taurę. Ar galiu įsivaizduoti Jo kančią? Kristaus kančia mus veda į prisikėlimą per mirtį, per mirtį nuodėmei. Edis teisus – leiskime Kristui tarnauti mums. Nes Jo tarnavimas nėra viešpatavimas. Jo tarnavimas veda iš nuodėmės. Jis gyvybę atidavė už daugelio (ne už visų) išpirkimą. Reiškia už tuos, kurie priėmė Jo tarnavimą, Jo kančią.























Broliai kapucinai





















Vitui < 'Jūsų tarpe neturi taip būti.' Mt 7,12: „Visa, ko norite, kad jums darytų žmonės, ir jūs patys jiems darykite; nes tai yra Įstatymas ir Pranašai“. Lk 12,48: "Kuris nežino [šeimininko valios], kad ir baustinai pasielgęs, bus mažai plakamas. Iš kiekvieno, kuriam daug duota, bus daug pareikalauta, ir kam daug patikėta, iš to bus daug ir išieškota“.