2012 m. vasario 12 d., sekmadienis

„Dievo žmogaus istorija“ – su perkusijos garsais

2010-03-04
Rubrikose: Kultūra » Scenos menas 

Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka

Kovo 14 dieną, 16 valandą Lietuvos nacionalinio dramos teatro Mažojoje salėje įvyks muzikinio Arkadijaus Gotesmano spektaklio „Dievo žmogaus istorija“ premjera. Spektaklio idėjos autorius – Adolfas Večerskis, dailininkas – Linas Liandzbergis.

Arkadijus Gotesmanas – gerai žinomas perkusininkas, šiuolaikinės muzikos atlikėjas, aktyviai muzikuojantis nuo XX a. devintojo dešimtmečio, pagarsėjęs bendrais muzikiniais projektais su garsiais muzikais – saksofonininku Petru Vyšniausku, kompozitoriumi Viačeslavu Ganelinu, violončelininku Davidu Geringu, žinomais Lietuvos simfoniniais orkestrais.

Prieš dešimtmetį Lietuvos teatralus sudomino Arkadijaus Gotesmano, režisierės Ramunės Kudzmanaitės, aktorės Dalios Michelevičiūtės ir dailininko Lino Liandzbergio spektaklis „Stotis N mieste“ pagal lenkų poetės, Nobelio premijos laureatės Wisławos Szymborskos eiles.

Muzikiniame spektaklyje „Dievo žmogaus istorija“ pirmą kartą Arkadijui Gotesmanui teks ir groti, ir kalbėti. Adolfas Večerskis ir paskatino žinomą muzikantą imtis teatrinio projekto, taip pat ėmėsi sudėlioti režisūrinius ir prasminius šio spektaklio taškus. Šio spektaklio pavadinimas – taip pat Adolfo Večerskio idėja; pasak jo, šis spektaklis – tai malda prie žiūrovų raudų sienos.

Arkadijus Gotesmanas sako šio spektaklio tekstus rašęs apie save ir juose atspindėjęs juokingus ir graudžius savo gyvenimo įvykius. Spektaklio pavadinimas atspindi nuostatą – „Visi mes esame Dievo žmonės“. Be to, Gotesmano pavardė, išvertus į lietuvių kalbą, tą ir reiškia. Spektaklyje muzikuojant pasakojama gyvenimo istorija.

Spektaklio bendraautoris – dailininkas Linas Liandzbergis, su Arkadijumi Gostemanu įvairius projektus kuriantis jau seniai. Į Lietuvos šiuolaikinės dailės procesus įsijungęs prieš du dešimtmečius, Linas Liandzbergis kuria tapybą, bet pastaraisiais metais labiausiai žinomas kaip garso ir vaizdo instaliacijų, performansų, videomeno autorius.

Pirmieji gyvenimo garsai Arkadijų Gotesmaną pasiekė iš vinilinių plokštelių, todėl dailininkas pasiūlė pagrindinį scenografijos objektą – didžiulę vinilinę plokštelę, ant kurios bus įrengta perkusininko vieta.

Parengė Daiva Šabasevičienė

Bernardinai.lt

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • komentarų RSS
  • spausdinti

RENGINIAI

REKOMENDUOJAME

Kryžių kalnas

Tai šitas kalnas – lyg ženklas, priminimas visų tų suartų kelių ir takelių, kryžkelių, ties kuriomis buvo susitinkama ir išsiskiriama, dirbamais laukais paverstų vienkiemių ir išdraskytų sodžių.

skaityti

Vasaris – trumpas mėnuo, o jo savaitės – dar trumpesnės. Vis dėlto – kokios svarbesnės skiautės tiktų į dėlionę šiam savaitlaiškiui?

W.Szymborska

Kai Zakopanės „Astorijoje“ Wisławą Szymborską pasiekė žinia, kad jai paskirti Nobelio laurai, ji iškart sutriko: „Kurių galų ėmiau į rankas tą plunksną?“.

Kompozitorius Gediminas Gelgotas

Apie NI&Co atliekamą minimalistinę muziką, kompozitoriaus duoną ir kūrybinius ieškojimus pasakoja ansamblio įkūrėjas ir kompozitorius, dirigentas Gediminas Gelgotas.

Oskaras Koršunovas, „Išvarymas“

Vienoje esė Sigitas Parulskis Oskarą Koršunovą yra įvardijęs Lietuvos teatro Moze.
Viena vertus, tai ironiškas rašytojo gestas, lengvai krepštelintis per kartais nekuklius maestro pareiškimus tema „Mano teatras – vienintelis“.

Witoldo Gombrowicziaus romanas „Apsėstieji“

Pindamas įtraukiantį ir intriguojantį siužetą, Witoldas Gombrowiczius pasitelkia visą vaizduotės arsenalą – čia ir tarp liūnų kylanti apgriuvusi pilis, kurioje gyvena pamišęs kunigaikštis, saugantis mįslingą paslaptį