Kovo 2 dieną Europos žmogaus teisių teismas priėmė Italijos vyriausybės apeliaciją, kuria prašoma panaikinti 2009 lapkričio 3 dienos nuosprendį, jog kryžiaus simbolio buvimas mokyklos klasėje pažeidžia religinę ir ugdymo laisves.

Ateinančiais mėnesiais sprendimas bus peržiūrėtas didžiosios kolegijos, sudarytos iš 17 teisėjų. Tarp jų negalės būti ankstesnį sprendimą priėmusių teisėjų, išskyrus teismo pirmininką ir Italijos deleguotą teisėją.

Sprendimas dėl kryžių sukėlė didelių atgarsių visoje Europoje. Į Europos žmogaus teisių teismą byla nukeliavo po ilgo kelio po Italijos teismus. Byla buvo pradėta, kai viena Italijos pilietė, artima Ateistų ir agnostikų racionalistų sąjungai Italijoje, pasiskundė, kad kryžiaus buvimas klasėje pažeidžia jos vaikų religijos laisvę, trikdo emociškai ir pažeidžia jos teisę juos ugdyti nereligiškai. Todėl kryžius reiktų pašalinti.

Įteikdama apeliaciją Italijos vyriausybė argumentavo, kad kryžius yra Italijos kultūros dalis, turintis ne tik religinę, bet ir moralinę reikšmę. Kryžiaus simbolis nepažeidžia laisvės priimti ar nepriimti kokio nors religinio išpažinimo.

Itališka žinių agentūra SIR surinko kelis komentarus po to, kai buvo paskelbta apie Italijos vyriausybės apeliacijos priėmimą.

Italijos vyskupų konferencijos pirmininkas kardinolas Angelo Bagnasco komentavo, jog kryžiaus simbolis išreiškia vertybių visumą, kurios istoriškai padėjo pagrindus ar prisidėjo prie Vakarų kultūros pamato – pagarbos žmogaus orumui ir laisvės kultūros.

Europos vyskupų tarybos pirmininkas, Budapešto arkivyskupas Peteris Erdo tvirtino, jog religiniai klausimai turėtų būti sprendžiami nacionaliniu lygiu, mat kiekvienoje šalyje yra skirtingas religinis jautrumas ir skirtingas pasaulietiškumo suvokimas.

Panašiai kalbėjo ir monsinjoras Aldo Giordano, nuolatinis Šventojo Sosto stebėtojas Europos Taryboje. Su pastarąja Europos žmogaus teisių teismas yra glaudžiai susietas ir vadovaujasi 1950 m. Europos Tarybos priimta Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija.

Anot monsinjoro Giordano, egzistuoja skirtingos interpretacijos dėl konvencijos nuostatų ir būtų išmintinga tokius delikačius klausimus, kaip kryžiaus simbolis, palikti spręsti pačioms suinteresuotoms valstybėms.

Jam pritartų ir žinomas Italijos teisininkas Giuseppe della Torre, žinių agentūrai SIR sakęs, jog religiniai klausimai turėtų būti palikti paskirų valstybių demokratinei ir konstitucinei atsakomybei. Mat kiekvienoje valstybėje pusiausvyra tarp konfliktuojančių faktorių yra skirtinga, tai susieta su kultūrinėmis tradicijomis ir nacionalinėmis tapatybėmis. Tad vargu ar galima rasti abstraktų sprendimą religiniams klausimams.