Jėzus bylojo savo mokiniams: „Kaip mane Tėvas mylėjo, taip ir aš jus mylėjau. Pasilikite mano meilėje! Jei laikysitės mano įsakymų, pasiliksite mano meilėje, kaip aš kad vykdau savo Tėvo įsakymus ir pasilieku jo meilėje. Aš jums tai kalbėjau, kad jumyse būtų manasis džiaugsmas ir kad jūsų džiaugsmui nieko netrūktų.

Tai mano įsakymas, kad vienas kitą mylėtumėte, kaip aš jus kad myliu. Nėra didesnės meilės, kaip gyvybę už draugus atiduoti.

Jūs būsite mano draugai, jei darysite, ką jums įsakau. Jau nebevadinu jūsų tarnais, nes tarnas nežino, ką veikia jo šeimininkas. Jus aš draugais vadinu, nes jums viską paskelbiau, ką buvau iš savo Tėvo girdėjęs.

Ne jūs mane išsirinkote, bet aš jus išsirinkau ir paskyriau, kad eitumėte, duotumėte vaisių ir jūsų vaisiai išliktų,– kad ko tik prašytumėte Tėvą mano vardu, jis visa jums duotų.

Aš jums tai įsakau: vienam kitą mylėti!“

Kiti skaitiniai: Kun 19, 1–2. 17–19; Ps 14, 2–5; Fil 3, 8–14

Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Saulius Tomošaitis

Kai išgirstame žodį meilė, kažkur viduje sukirba mintis: nieko naujo nebus pasakyta. Vienas mąstytojas yra pasakęs, jog šiandien žmogui sunku klausytis apie meilę ir priimti ją, nes tikra meilė verčia kentėti, keistis, o žmogus bijo kančios ir pokyčių.

Šiandien Evangelija primena, jog meilė yra visko pagrindas. Ir kai minime šventąjį Kazimierą, kuris per savo 26 gyvenimo metus ir stengėsi gyventi meilės įsakymu, taip laimėdamas amžinybę sau ir parodydamas mums, jog įmanoma gyventi meile. Pasilikti Dievo meilėje, tai reiškia turėti amžiną gyvenimą. Todėl Jėzus  šiandien primena iš naujo primena, jog Dievo meile esame išgelbėti ir esame kviečiami joje pasilikti, turėtume amžinąjį gyvenimą.

Bernardinai.lt