Kultūros ministerija atmetė Valstybės kontrolės (VK) teiginį, kad ministerija yra nusišalinusi nuo daugumos jai pavestų funkcijų kultūros vertybių apsaugos srityje. Be to, anot ministerijos, valstybės auditorių viešai išplatintame pareiškime esama tikrovės neatitinkančių faktų.

"Valstybės kontrolės pranešimo teiginys, kad Kultūros ministerija yra nusišalinusi nuo jai teisės aktais pavestų funkcijų kultūros paveldo apsaugos srityje vykdymo, yra visiškai neatitinkantis tikrovės", - rašoma penktadienį išplatintame ministerijos pranešime.

Anot jo, ministerija nuo 2002 metų vadovaujasi kultūros ministro įsakymu patvirtinta Ilgalaike kultūros vertybių išsaugojimo programa, be to, ji dalyvavo rengiant ir dalyvauja įgyvendinant su kultūros paveldo apsauga susijusias aštuonias tarpinstitucines programas.

Kultūros ministro įsakymu kasmet tvirtinami Kultūros paveldo departamento (KPD) strateginiai veiklos planai ir koordinuojamas jų įgyvendinimas.

"Pažymėtina, kad tiek šalies ekonominio pakilimo, tiek sunkmečio laikotarpiu pagrindinis trukdis efektingam Lietuvos kultūros paveldo išsaugojimui yra menkas paveldo tvarkybos darbų finansavimas", - teigiama Kultūros ministerijos pranešime.

Tuo metu kultūros paveldo apsaugos auditą valstybiniai auditoriai konstatavo, kad Kultūros ministerija yra nusišalinusi nuo daugumos jai pavestų funkcijų kultūros vertybių apsaugos srityje. Dalį ministerijos funkcijų atlieka Valstybinė kultūros paveldo komisija, tačiau ji turėtų teikti siūlymus ministerijai, o ne pati formuoti kultūros vertybių apsaugos politiką.

Be to, ministerija tinkamai nekontroliuoja ir jai pavaldaus KPD, atsakingo už kultūros vertybių priežiūrą ir tvarkymą, veiklos.

Ministerija tvirtina, kad dar didesnę nuostabą jai sukėlė VK pateikti duomenys apie kultūros paveldo apsaugos srities finansavimą.

VK teigė, jog valstybės saugomų kultūros paveldo objektų apsaugai 2007-2009 metais iš valstybės ir savivaldybių biudžetų skirtų lėšų suma sudaro 314 mln. litų. Tačiau, anot ministerijos pranešimo, valstybinę kultūros paveldo objektų apsaugą vykdančiai įstaigai - KPD - minėtu laikotarpiu teskirta 127 mln. litų.

"Kultūros ministerija taip pat pati informavo Valstybės kontrolę apie valstybės saugomų kultūros paveldo objektų apsaugos specialiųjų planų rengimo problemas bei pati paprašė, kad audito ataskaitoje ši problema būtų akcentuojama", - teigiama ministerijos rašte.

Minėtos problemos esą netrukus turėtų būti išspręstos priėmus Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pataisas.

Be to, Kultūros ministerija esą jau parengė veiksmų planą nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugai tobulinti. Įgyvendinant šį planą šiemet turėtų būti parengta strategija, kaip pagerinti nekilnojamojo kultūros paveldo apskaitą ir stebėseną, Kultūros vertybių registro funkcionavimo tobulinimą. Taip pat numatoma peržiūrėti nekilnojamojo kultūros paveldo objektų išsaugojimo finansavimo iš valstybės biudžeto prioritetus.

Ketvirtadienį VK pranešė atlikusi auditą, kaip Lietuvoje saugomas kultūros paveldas. Išvadose konstatuota, kad nors kultūros paveldo išsaugojimu Lietuvoje rūpinasi ne viena institucija, esminių teigiamų pokyčių, saugant nekilnojamąsias kultūros vertybes, nematyti.

Anot VK, jeigu valstybė ir toliau kultūros vertybėms tvarkyti skirs tiek lėšų ir dėmesio, kiek dabar, visus saugomus objektus pavyktų sutvarkyti per 80 metų, o per šį laiką dalis paveldo sunyktų.

Šiuo metu šalyje į Kultūros vertybių registrą įtrauktos 16 tūkst. 233 nekilnojamosios kultūros vertybės, iš jų 6030 vertybių suteiktas valstybės saugomo objekto statusas. 2007-2009 metais saugomų vertybių apsaugai iš valstybės ir savivaldybių biudžetų skirta per 314 mln. litų, rašoma VK pranešime.

Valstybės kontrolierės Rasos Budbergytės teigimu, dauguma problemų išsispręstų, jei Kultūros ministerija tiksliai ir aiškiai apibrėžtų, kokius objektus, kodėl ir kaip valstybė turi saugoti, kokiais kriterijais remiantis juos skelbti valstybės saugomais.