Lietuvos mokslų akademijoje vyko tarptautinė konferencija „Intelektinės nuosavybės valdymas mokslo ir studijų institucijose: jo vaidmuo technologijų perdavimo procese“. Konferencijoje dalyvavo Lietuvos ir Jungtinės Karalystės, Suomijos, Norvegijos ekspertai.

Viena pagrindinių konferencijos temų – efektyvus ir pelningas intelektinės nuosavybės mokslo ir studijų institucijose panaudojimas, technologijų perdavimas. Daugelis pranešėjų nagrinėjo, kaip mokslo institucijose vyksta technologijų perdavimo, intelektinės veiklos rezultatų komercializacijos procesai.

Zenekos nuotrauka

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius konferencijos pradžioje sakė, jog šiuo metu intelektinė nuosavybė tampa šalies konkurencingumo ir gerovės pagrindu. Jo nuomone, kurią vėliau patvirtino ir konferencijos pranešėjai, „intelektinės nuosavybės pridėtinė vertė kuriama mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimo su verslu ir pramone pagrindu“.

G. Steponavičius paragino mokslo ir studijų institucijų vadovus, mokslininkus, verslininkus pasinaudoti palankiomis galimybėmis, būti aktyviais žinių ir technologių perdavimo proceso dalyviais, iniciatoriais ir naudos gavėjais.

Mokslo ir verslo bendradarbiavimo priešakyje Lietuvoje – Slėniai

Švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė savo pranešime „Veiksmingas intelektinės nuosavybės valdymas – sėkminga mokslo ir studijų institucijų partnerystė su verslo ir pramonės atstovais“ pristatė, kas daroma ir kokie ateities planai, gerinant intelektinio turto panaudojimą.

Anot viceministrės, pagrindiniai iššūkiai Lietuvoje yra studijų, mokslo ir verslo integracija, siekiant šalies ūkio augimo, taip pat mokslo ir verslo bendradarbiavimo skatinimas.

Zenekos nuotrauka

N. Putinaitė tvirtino, jog vadinamieji slėniai – integruoti studijų, mokslo ir verslo centrai – prisidės prie tikslų įgyvendinimo. Penkių Slėnių projektams iš ES Struktūrinių fondų jau skirta daugiau nei 828.5 mln. litų.

Viceministrė sakė, kad jau artimiausiu metu turėtų būti paskelbtas tarptautinis konkursas Slėnių stebėsenos grupės ekspertams atrinkti.

Be to, ministerija stengsis dėl atviros prieigos prie mokslinių tyrimų infrastruktūrų: „Norime, jog  naujomis laboratorijomis, jų įranga galėtų naudotis ne tik tos mokslo ir studijų institucijos darbuotojai, bet ir kitų Lietuvos, užsienio mokslo institucijų darbuotojai, verslo atstovai“, - sakė N. Putinaitė.

Artimiausiu metu bus pasirašytos paskutinės dvi Slėnių projektų finansavimo sutartys.

Nuotraukos autorius Šarūnas Mažeika/BFL©Baltijos fotografijos linija.

Nacionalinėms kompleksinėms programoms bus rengiami specialistai

Nacionalinių kompleksinių programų projektams, kurių yra dvylika, bus skirta daugiau nei 177 mln. litų. „Manome, jog šiuose projektuose bus finansuojamos geriausios iniciatyvos. Paskirstyti  daugiau nei 150 mln. litų“, - teigė N. Putinaitė.

Pristatydama Švietimo ir mokslo ministerijos planus, viceministrė sakė, jog vykdant nacionalines kompleksines programas reikia specialistų. „Šiuo metu galvojame, jog nacionalinių kompleksinių programų tematikose kitais metais reikėtų priimti per 1700 magistrantų ir apie šimtą doktorantų“, – teigė N. Putinaitė. Ji paminėjo, jog, radus papildomų lėšų, specialistų bus rengiama daugiau.

Mokslinių tyrimų projektai bus finansuojami ir per Nacionalines mokslo programas. Priešingai nei kitos programos, finansuojamos ES, šiai programų grupei lėšų skyrė Švietimo ir mokslo ministerija. Pradėtos įgyvendinti tik dvi programų grupės: „Socialiniai iššūkiai nacionaliniam saugumui“, bei „Valstybė ir tauta: paveldas ir tapatumas“. Kitos trys programos jau parengtos, tačiau nepradėtos įgyvendinti, o programa „Sveikas ir saugus maistas“ dar tik rengiama.  

Parengtos rekomendacijos – konsultacinio pobūdžio

N. Putinaitė išskyrė „Rekomendacijų mokslo ir studijų institucijoms dėl teisių, atsirandančių iš intelektinės veiklos rezultatų intelektinės nuosavybės apsaugos“ svarbą. Anot viceministrės, rekomendacijos daugiau konsultacinio pobūdžio, tačiau jose galima rasti aiškiai nurodytų mechanizmų, kaip galima reguliuoti turtinės nuosavybės teises.

Turtinės teisės, atsiradančios iš intelektinės veiklos rezultatų, priklausys universitetams ir kolegijoms, ne valstybei

Viceministrė tvirtino, jog iki šiol intelektinės veiklos rezultatai buvo valstybės turtas, o 2009 m. pavasarį priimtas Mokslo ir studijų įstatymas padėtį pakeitė: turtinės teisės, atsiradančios iš intelektinės veiklos rezultatų, priklausys mokslo ir studijų institucijoms, o ne valstybei. Tokiu būdu mokslo ir studijų institucijoms sudaromos sąlygos tiesiogiai bendradarbiauti su verslu, rinkai pritaikant ir praktiškai panaudojant mokslinių tyrimų rezultatus, kuriant didelę pridėtinę vertę turinčius intelektinius produktus.

„Institucijoms tai taps paskata suregistruoti visus atradimus. Anksčiau atradimai nebūdavo fiksuojami, nes institucijos negaudavo apčiuopiamos finansinės naudos“, – tvirtino N. Putinaitė.

Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Privatinės teisės katedros vedėjas prof. dr. Vytautas Mizaras yra susirūpinęs, kad aukštosioms mokykloms intelektinės nuosavybės teisės pristatomos kaip savaiminis tikslas. „Iš kalbų suprantu, kad mokslo institucijoms reikia turėti kuo daugiau patentų, kitų intelektinės nuosavybės teisių, tačiau tik vėliau jos turės galvoti, kaip tomis teisėmis pasinaudoti ir gauti naudos“, – sakė V. Mizaras.

Intelektinė nuosavybė yra funkcionali. Ji turi būti naudojama, duoti naudą visuomenei, uždirbti pinigų

Jo nuomone, reikėtų iškart apsvarstyti intelektinės nuosavybės panaudojimo galimybes. Anot V. Mizaro, nenaudojama intelektinė nuosavybė praranda savo vertę: „Intelektinė nuosavybė yra funkcionali. Ji turi būti naudojama, duoti naudą visuomenei, uždirbti pinigų“, – teigė profesorius.

Rekomendacijose mokslo ir intelektinės nuosavybės klausimus siūloma įtraukti į ilgalaikę strategiją, apibrėžtos intelektinės nuosavybės kūrėjų teisės ir pareigos, kurias reikėtų reguliuoti sutartimis.

Švietimo ir mokslo viceministrė tvirtino, jog anksčiau šie dalykai reglamentuoti nebuvo, tad trukdė mokslo, studijų bei privataus sektoriaus bendradarbiavimui.

Užsienio specialistų patarimai

Nuotraukos autorius Andrius Ufartas/BFL © Baltijos fotografijos linija

Konferencijoje „Intelektinės nuosavybės valdymas mokslo ir studijų institucijose: jo vaidmuo technologijų perdavimo procese“ buvo galima išgirsti ir Jungtinės Karalystės, Švedijos, Suomijos ekspertų patarimų bei jų šalių intelektinio turto komercializacijos patirties pavyzdžių.

Jungtinės Karalystės Oksfordo universiteto patarėja inovacijų ir technologijų perdavimo klausimais Lisa Cowey teigė, jog viešai finansuojamų tyrimų rezultatų panaudojimas yra vienas pagrindinių ES konkurencingumo veiksnių.

L. Cowey pateikė modelį, kuriuo remiantis galima sulaukti puikių mokslo ir verslo bendradarbiavimo rezultatų. Akademinė bendruomenė – mokslininkai, studentai, mokslo įstaigų absolventai kuria produktus, į kuriuos inverstuojamos žinios, technologijos, kurie, remiami verslo kompanijų, gali tapti sėkmingais produktais ir paslaugomis.

Apie šį modelį kalbėjo ir kiti specialistai. Jie tvirtino, kad verslininkų ir mokslininkų bendradarbiavimas skatina intelektinio turto komercializaciją, naudingą ir mokslo, studijų institucijoms, ir verslui. Pasak specialistų, tai gali būti kaip dvi viena kitą remiančios grandys: viena teikia žinias, technologijas, kita – įgyvendina sumanymus, teikiančius abipusę finansinę naudą.

L. Cowey dar pažymėjo, kad kiekviena šalis turi pasirinkti savitą šio principo įgyvendinimo schemą. Jos nuomone, bendras modelis visiems netinka, nes jame nebus atspindėtos šalies ekonominės aplinkos, kultūrinės sąlygos.

Parengė Kristina Urbaitytė