2012 m. vasario 12 d., sekmadienis

Mt 21, 33–43. 45–46 „Akmuo, kurį statytojai atmetė, tapo kertiniu akmeniu“.

2010-03-05
Rubrikose: Religija » Evangelijos komentaras 

Jėzus bylojo aukštiesiems kunigams ir tautos seniūnams:

„Pasiklausykite kito palyginimo. Buvo šeimininkas, kuris įveisė vynuogyną, aptvėrė jį, įrengė spaustuvą, pastatė bokštą, išnuomojo vynininkams ir iškeliavo į svetimą šalį.

Atėjus vaisių metui, jis atsiuntė tarnus pas vynininkus atsiimti savosios vaisių dalies. Bet vynininkai, nutvėrę jo tarnus, vieną primušė, kitą nužudė, o trečią užmušė akmenimis. Jis vėl siuntė tarnų, daugiau negu pirmųjų. Bet vynininkai ir su šiais pasielgė, kaip su anais. Galop jis išsiuntė pas juos savo sūnų, manydamas: 'Jie drovėsis mano sūnaus'.

Tačiau vynininkai, išvydę sūnų, ėmė kalbėtis: 'Tai įpėdinis! Eime, užmuškime j? ir turėsime palikimą'. Nutvėrę jie išmetė jį iš vynuogyno ir užmušė. Tad ką gi atvykęs vynuogyno šeimininkas padarys su tais vynininkais?“

Jie atsakė: „Jis žiauriai nužudys piktadarius ir išnuomos vynuogyną kitiems vynininkams, kurie, atėjus metui, atiduos vaisių“. Tuomet Jėzus tarė: „Ar neskaitėte, kas parašyta Raštuose:

'Akmuo, kurį statytojai atmetė, tapo kertiniu akmeniu. Tai Viešpaties padaryta ir nuostabu mūsų akyse'.

Todėl sakau jums: Dievo karalystė bus iš jūsų atimta ir atiduota tautai, kuri duos vaisių“.

Išgirdę palyginimus, vyresnieji kunigai ir fariziejai suprato, kad Jėzus kalba apie juos. Jie stengėsi jį suimti, tačiau bijojo liaudies, nes ji laikė Jėzų pranašu.

Kiti skaitiniai: Pr 37, 3–4. 12–13. 17–28; Ps 104, 16–21


Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Saulius Tomošaitis

Šiandien Viešpats Jėzus palyginimu apie nedorus vynininkus primena mums išgelbėjimo istoriją. Tai liudijimas Jėzaus apie save patį, juk Dievo Sūnus ateina į žmonių tarpą ir yra atmetamas savo tautos, nukryžiuojamas.

Šiandien esame šiuo palyginimu kviečiami iš naujo prisiliesti prie Velykų slėpinio. O taip pat vynininkų palyginimas primena, jog viskas, ką turime, kas esame, iš tikro nėra mūsų, tai duota Dievo. Nors dažnai nesinori to pripažinti, dažniau norisi vaidinti, jog esame savo gyvenimų, talentų viešpačiai. Viešpats griauna šia saviapgaulę, primindamas, jog visa yra dovanota, išnuomota mums ir iš tikro esam trapūs ir laikini.

Bernadinai.lt

 

Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai

KOMENTARAI

Komentarai surikiuoti nuo naujausio iki seniausio (rodyti atvirkščiai)

starkiss1000 2010-03-06 01:16

Taip Mano Tauta dabar stovi sunaukinta ir išjuokta prieš visą pasaulį...Bet atmestas AKMUO ir yra KERTINIS...amen namaste http://www.youtube.com/user/starkiss1000?feature=mhw5

NL 2010-03-05 12:57

Romos katalikų kunigas tarnauja tikinčiajam – nuo krikšto sakramento suteikimo iki mirštančiojo ligonio patepimo sakramento. Ne prieš kunigą klaupiuosi – klaupiuosi prieš Švenčiausią, atnešamą kunigo. Bažnyčioje klaupiuosi ne prieš kunigą, o prieš Dievą. Kunigas iš principo negali sukelti jokių kančių – jis yra tarnas.

Roma 2010-03-05 11:30

Mūsų vadovai išmokė tikinčiuosius žiūrėti į juos. To neįmanoma nuslėpti. Nes tai atsispindi gyvenime. Jūs taip ir darote. Patvirtinate ne norėdamas tai atskleisti, bet natūraliai. Vadinasi, tai tikra. Bet aš ne vadovė. Nežiūrėkite į mane. Žiūrėkite į Kristų.

eismo 2010-03-05 11:25

Miela Roma :) Jūsų nusistatymas prieš kunigus mane stebina, nejau tiek kančių Jums jie pridarė???

Roma 2010-03-05 11:11

Jėzus bylojo AUKŠTIESIEMS KUNIGAMS IR TAUTOS SENIŪNAMS:

„Akmuo, kurį STATYTOJAI ATMETĖ, tapo kertiniu akmeniu“.

Kodėl Jėzus aukštuosius kunigus ir tautos seniūnus sumeta į krūvą? Ar ne todėl, kad tiek vieni tiek kiti temąsto apie žemės daiktus? Jis sako: Lk 22,25-26: „Pagonių tautų karaliai engia jas ir jų valdovai liepia vadinti save geradariais. Jūs taip nedarykite. Kas vyriausias tarp jūsų, tebūnie tarsi mažiausias, o viršininkas tebūnie lyg tarnas.‘ Vakar žiūriu iš Katedros vaizdelį ir matau, kad yra visai priešingas šitiems Kristaus žodžiams. Viršininkas kaip tautos seniūnas – didžiausias, o tarnas yra savo vietoje ir atsiklaupęs jam patarnauja. Jėzaus laikų scenelė sugrįžusi į vėl taisytinus laikus. Besišaukianti pastatyti ją nuo galvos ant kojų.

"Todėl sakau jums: Dievo karalystė bus iš jūsų atimta ir atiduota tautai, kuri duos vaisių“. Kad visi suprastų, kad Tas „AKMUO, kurį statytojai atmetė, TAPO KERTINIU akmeniu“. Lk 22,28-29: ‚Jūs ištvėrėte su manimi mano išbandymuose, todėl aš jums skiriu valdyti karalystę, KAIP IR MAN YRA JĄ SKYRĘS TĖVAS'.

NL 2010-03-05 08:53

Dievas duoda viską. Iš mūsų laukia vaisių – pažinti Dievą, mylėti artimą... Mes trapūs ir laikini, bet būtent šitam Dievo įveistam vynuogyne kuriam amžinybę...

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • skaityti komentarus (6)
  • komentarų RSS
  • spausdinti

RENGINIAI

REKOMENDUOJAME

Palaimintasis arkivyskupas Jurgis Matulaitis

Matulaitis matomas tiesiog kaip eilinis vyskupas, ir tai nepadeda suprasti jo šventumo esmės. Sunkiau įžvelgti herojiškumą, kuris reikalingas susiduriant su moraliniu priešu ir moraline kančia.

Gražina Belousova, LCC universiteto ir EBI dėstytoja

Man labai artimas tas klausimas, kuris dažnai glūdi tokių bendruomenių ganytojų ir narių širdyse: ar tai, ką mes darome, turi kokią nors prasmę? Ir jei taip, kaip ir kur mums eiti toliau?

Tomas Viluckas

Viena vertus, toks žingsnis yra iššūkis šalies katalikybėje vyraujančioms nuostatoms ir įpročiams, kita vertus, jis neiškrenta iš bendros Lietuvos kunigiškos tradicijos.

Video žaidimai

Suskamba varpelis, skelbiantis šv. Mišių pradžią. Žaidimas prasideda.

Kun. Rytis Gurkšnys SJ

Jei atsisakysime kasdien bent vienos blogos minties, atgausime pusiausvyrą. Tuomet galėsime įgyvendinti Dievo pašaukimą ir mums skirtą unikalią misiją.