Jėzus bylojo aukštiesiems kunigams ir tautos seniūnams:

„Pasiklausykite kito palyginimo. Buvo šeimininkas, kuris įveisė vynuogyną, aptvėrė jį, įrengė spaustuvą, pastatė bokštą, išnuomojo vynininkams ir iškeliavo į svetimą šalį.

Atėjus vaisių metui, jis atsiuntė tarnus pas vynininkus atsiimti savosios vaisių dalies. Bet vynininkai, nutvėrę jo tarnus, vieną primušė, kitą nužudė, o trečią užmušė akmenimis. Jis vėl siuntė tarnų, daugiau negu pirmųjų. Bet vynininkai ir su šiais pasielgė, kaip su anais. Galop jis išsiuntė pas juos savo sūnų, manydamas: 'Jie drovėsis mano sūnaus'.

Tačiau vynininkai, išvydę sūnų, ėmė kalbėtis: 'Tai įpėdinis! Eime, užmuškime j? ir turėsime palikimą'. Nutvėrę jie išmetė jį iš vynuogyno ir užmušė. Tad ką gi atvykęs vynuogyno šeimininkas padarys su tais vynininkais?“

Jie atsakė: „Jis žiauriai nužudys piktadarius ir išnuomos vynuogyną kitiems vynininkams, kurie, atėjus metui, atiduos vaisių“. Tuomet Jėzus tarė: „Ar neskaitėte, kas parašyta Raštuose:

'Akmuo, kurį statytojai atmetė, tapo kertiniu akmeniu. Tai Viešpaties padaryta ir nuostabu mūsų akyse'.

Todėl sakau jums: Dievo karalystė bus iš jūsų atimta ir atiduota tautai, kuri duos vaisių“.

Išgirdę palyginimus, vyresnieji kunigai ir fariziejai suprato, kad Jėzus kalba apie juos. Jie stengėsi jį suimti, tačiau bijojo liaudies, nes ji laikė Jėzų pranašu.

Kiti skaitiniai: Pr 37, 3–4. 12–13. 17–28; Ps 104, 16–21

Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Saulius Tomošaitis

Šiandien Viešpats Jėzus palyginimu apie nedorus vynininkus primena mums išgelbėjimo istoriją. Tai liudijimas Jėzaus apie save patį, juk Dievo Sūnus ateina į žmonių tarpą ir yra atmetamas savo tautos, nukryžiuojamas.

Šiandien esame šiuo palyginimu kviečiami iš naujo prisiliesti prie Velykų slėpinio. O taip pat vynininkų palyginimas primena, jog viskas, ką turime, kas esame, iš tikro nėra mūsų, tai duota Dievo. Nors dažnai nesinori to pripažinti, dažniau norisi vaidinti, jog esame savo gyvenimų, talentų viešpačiai. Viešpats griauna šia saviapgaulę, primindamas, jog visa yra dovanota, išnuomota mums ir iš tikro esam trapūs ir laikini.

Bernadinai.lt