2012 m. vasario 12 d., sekmadienis

Nacionalinėje dailės galerijoje – Birutės Žilytės kūrybos paroda „Skaidri tamsa“

2010-03-05
Rubrikose: Kultūra » Dailė 
Birutė Žilytė. „Augalai III. Aguona“, 1974

 Lietuvos dailės muziejus kovo 5 d., penktadienį, 17 val. Nacionalinėje dailės galerijoje (Konstitucijos pr. 22, Vilnius) atidaro apžvalginę Birutės Žilytės kūrybos parodą „SKAIDRI TAMSA“ (veiks iki balandžio 4 d.). Parodoje eksponuojami 75 dailininkės kūriniai.

 Parodoje „Skaidri tamsa“ žiūrovams pristatomi iškiliausi dailininkės Birutės Žilytės darbai. Pasak parodos kuratorės Reginos Urbonienės, „tai asociatyvūs, metaforiški, didelės meninės įtaigos kūriniai (sieninės tapybos pavyzdžiai, estampai, knygų iliustracijos), sukurti per ilgą, daugiau kaip penkis dešimtmečius besitęsiantį kūrybinį autorės gyvenimą.“

B. Žilytė gimė 1930 m. birželio 2 d. Nainiškiuose (Panevėžio r.). 1956 m. ji baigė Lietuvos valstybinį dailės institutą, grafikos specialybę. Nuo 1957 m. dalyvauja dailės parodose, nuo 1961 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narė. 1963–1987 B. Žilytė dėstė Vilniaus M. K. Čiurlionio meno mokykloje, ji ilgametė vaikų žurnalo „Genys” iliustruotoja. 1997 m. dailininkė apdovanota Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino V laipsnio ordinu.

Paroda „Skaidri tamsa“ – pirmoji didelės apimties apžvalginė Birutės Žilytės personalinė paroda. „Žaidžiu pasaulio atsiradimą” – parodos anotacijoje rašo dailininkė. Jos kūriniuose svarbūs „atminties stebuklai, vaikystės prisiminimai, kur nyksta laiko ribos ir atgyja vaikystės pasaulis”.

B. Žilytės meninė patirtis glaudžiai susieta ir su literatūra vaikams: apipavidalinta per 10 knygų, sulaukusių ne vieno pakartotinio leidimo. Šioje srityje pelnyti ir svarbiausi apdovanojimai: 1969 m. Tarptautinėje vaikų knygų iliustracijų bienalėje Bratislavoje už Janio Rainio knygos „Aukso sietelis“ iliustracijas dailininkė apdovanota „Aukso obuolio“ prizu, 1971 m. jai paskirta Respublikinė premija už Aldonos Liobytės knygų „Pabėgusi dainelė“ (1966) bei „Pasaka apie narsią Vilniaus mergaitę ir galvažudį Žaliabarzdį“ (1970) iliustracijas. Pastarosios Tarptautinėje knygų parodoje Leipcige įvertintos Aukso medaliu (1971).

Moderni, stilinga dailininkės grafinė kūryba formavo novatorišką 7-8 dešimtmečio lietuvių grafikos veidą, pelnė pripažinimą ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų (gerai žinomi jos estampų ciklai „Anykščių kraštas“ (1961), „Vilnius“ (1966), „Žalgiris“ (1970, Talino grafikos trienalės I premija (1971), „Augalai“ (1973–1974) ir kt.).

B. Žilytė kartu su Algirdu Steponavičiumi nutapė sieninės tapybos kūrinių: „Nykštuko“ kavinėje Vilniuje (1964), Valkininkų sanatorijoje „Pušelė“ (1969–1972). Dailininkė yra dalyvavusi arti 100 grupinių parodų Lietuvoje ir užsienyje.

Bernardinai.lt

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • komentarų RSS
  • spausdinti

RENGINIAI

REKOMENDUOJAME

Kryžių kalnas

Tai šitas kalnas – lyg ženklas, priminimas visų tų suartų kelių ir takelių, kryžkelių, ties kuriomis buvo susitinkama ir išsiskiriama, dirbamais laukais paverstų vienkiemių ir išdraskytų sodžių.

skaityti

Vasaris – trumpas mėnuo, o jo savaitės – dar trumpesnės. Vis dėlto – kokios svarbesnės skiautės tiktų į dėlionę šiam savaitlaiškiui?

W.Szymborska

Kai Zakopanės „Astorijoje“ Wisławą Szymborską pasiekė žinia, kad jai paskirti Nobelio laurai, ji iškart sutriko: „Kurių galų ėmiau į rankas tą plunksną?“.

Kompozitorius Gediminas Gelgotas

Apie NI&Co atliekamą minimalistinę muziką, kompozitoriaus duoną ir kūrybinius ieškojimus pasakoja ansamblio įkūrėjas ir kompozitorius, dirigentas Gediminas Gelgotas.

Oskaras Koršunovas, „Išvarymas“

Vienoje esė Sigitas Parulskis Oskarą Koršunovą yra įvardijęs Lietuvos teatro Moze.
Viena vertus, tai ironiškas rašytojo gestas, lengvai krepštelintis per kartais nekuklius maestro pareiškimus tema „Mano teatras – vienintelis“.

Jonas Krakaueris. Į laukinį pasaulį

Kas jis, šios knygos herojus? Išminčius, svajotojas ar lengvabūdis nuotykių ieškotojas? Ar šiuolaikiniame pasaulyje įmanoma visiškai išsižadėti žmonių?