2012 m. vasario 11 d., šeštadienis

Nepatogi kelionė per Lietuvą

2010-03-05
Rubrikose: Kultūra » Kinas ir fotografija 
Filmas „Kelionė per Lietuvą“

Kovo 4 dieną kino centre „Pasaka“ pristatytas britų žurnalisto bei meno kuratoriaus Davido Elliso ir kūrybinės komandos bendras darbas „Kelionė per Lietuvą“. Retrospektyvus žvilgnis į Lietuvą vakar ir šiandien, mėginimas mūsų pačių akimis pažvelgti į tai, kas mes esame, kokią Lietuvą sukūrėme.

Živilė Gallego, filmo prodiuserė, pristatydama „Kelionę per Lietuvą“ džiaugėsi, kad šis filmas buvo nufilmuotas labai greitai – per dešimt dienų ir yra toks, koks yra, tik filmavimo grupės bendravimo ir geranoriškumo dėka. Į jį, teigė prodiuserė, įdėta labai daug energijos ir motyvacijos. Davidas Ellisas, pagrindinis filmo herojus, pasak Ž. Gallego, į Lietuvą keliauja nuo 1993 metų, „[...]jis turi čia daug draugų, pažįstamų, Lietuvą pažįsta geriau nei mes patys“.

Pasak režisieriaus Audriaus Stonio „Kelionė per Lietuvą“ – Davido kelionė, prasidėjusi ne prieš dešimt dienų, tai yra besitęsianti kelionė. „Man atrodo Davido kelionė prasidėjo nuo pažinties su Artūru Barysu – Baru. Jis – svetimšalis, nėręs į mūsų kultūros gilumas. Turbūt daug kas Lietuvoje nežino Baryso, Davidas ištraukė jį į dienos šviesą, padarė tarptautine figūra“. O toliau kelionė tęsiasi, šis filmas yra dokumentas, o ši kelionė nesibaigianti, - tęsė A. Stonys.

„Kelionė per Lietuvą“ nejučia atgaivina patriotizmo dvasią, šiandien pakankamai retai akcentuojamą vertybę: skatina susimąstyti apie tai, kad šis filmas turėtų „nukeliauti“ į istorijos pamokas. Kodėl?

Pagrindinis filmo herojus Davidas Ellisas, viena vertus, nešališkas užsienietis, atvykęs ieškoti atsakymo į pamatinį, egzistencinį klausimą, ar vis dėlto lietuviai įsimyli, ima analizuoti „nepatogias“, tačiau Lietuvai be galo svarbias temas, vystydamas dialogą be jokių užuolankų, klausdamas tiesiai, ir tikėdamasis lygiai tokio paties tiesaus atsakymo. Ne visais atvejais jį gauna. Turbūt mus vis dar nutildo egzistavęs komunizmo santvarkos „apynasris“, neleidžiantis mąstyti laisvai, formuoti savo asmeninę, gyvenimo patirties subrandintą nuomonę. Davidas Ellisas, kalbėdamasis su skirtingais žmonėmis, formuluoja pagrindines Lietuvos kino, tautinės sąmonės, valstybingumo problemas.

Skirtingus miestus, skirtingus žmones, be galo skirtingas nuomones jungia „ėjimas laiku“, tiksliau, bėgimas iš to, ką išgyvenome prieš 20 metų, į tai, kaip tie išgyvenimai transformuojasi dabar, kaip jie koegzistuoja mūsų visuomenėje.

Davidas Ellisas tapo jungiamąja grandime, padedančia atviriau pažvelgti į Lietuvą, kuri šiandien atvira „kitokiam“ suvokimui ir minčiai.

Kristina Buidovaitė

Bernardinai.lt

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • komentarų RSS
  • spausdinti

RENGINIAI

REKOMENDUOJAME

Kryžių kalnas

Tai šitas kalnas – lyg ženklas, priminimas visų tų suartų kelių ir takelių, kryžkelių, ties kuriomis buvo susitinkama ir išsiskiriama, dirbamais laukais paverstų vienkiemių ir išdraskytų sodžių.

skaityti

Vasaris – trumpas mėnuo, o jo savaitės – dar trumpesnės. Vis dėlto – kokios svarbesnės skiautės tiktų į dėlionę šiam savaitlaiškiui?

W.Szymborska

Kai Zakopanės „Astorijoje“ Wisławą Szymborską pasiekė žinia, kad jai paskirti Nobelio laurai, ji iškart sutriko: „Kurių galų ėmiau į rankas tą plunksną?“.

Kompozitorius Gediminas Gelgotas

Apie NI&Co atliekamą minimalistinę muziką, kompozitoriaus duoną ir kūrybinius ieškojimus pasakoja ansamblio įkūrėjas ir kompozitorius, dirigentas Gediminas Gelgotas.

Oskaras Koršunovas, „Išvarymas“

Vienoje esė Sigitas Parulskis Oskarą Koršunovą yra įvardijęs Lietuvos teatro Moze.
Viena vertus, tai ironiškas rašytojo gestas, lengvai krepštelintis per kartais nekuklius maestro pareiškimus tema „Mano teatras – vienintelis“.

„Lietuvos sentikiai: istorija, kultūra, dailė“

Knyga Lietuvos sentikiai: istorija, kultūra, dailė yra straipsnių rinktinė, kurioje supažindinama su XVII a. 2 pusės–XXI a. pradžios Lietuvos sentikių istorija ir kultūra.