Kovo 4 dieną kino centre „Pasaka“ pristatytas britų žurnalisto bei meno kuratoriaus Davido Elliso ir kūrybinės komandos bendras darbas „Kelionė per Lietuvą“. Retrospektyvus žvilgnis į Lietuvą vakar ir šiandien, mėginimas mūsų pačių akimis pažvelgti į tai, kas mes esame, kokią Lietuvą sukūrėme.

Živilė Gallego, filmo prodiuserė, pristatydama „Kelionę per Lietuvą“ džiaugėsi, kad šis filmas buvo nufilmuotas labai greitai – per dešimt dienų ir yra toks, koks yra, tik filmavimo grupės bendravimo ir geranoriškumo dėka. Į jį, teigė prodiuserė, įdėta labai daug energijos ir motyvacijos. Davidas Ellisas, pagrindinis filmo herojus, pasak Ž. Gallego, į Lietuvą keliauja nuo 1993 metų, „[...]jis turi čia daug draugų, pažįstamų, Lietuvą pažįsta geriau nei mes patys“.

Pasak režisieriaus Audriaus Stonio „Kelionė per Lietuvą“ – Davido kelionė, prasidėjusi ne prieš dešimt dienų, tai yra besitęsianti kelionė. „Man atrodo Davido kelionė prasidėjo nuo pažinties su Artūru Barysu – Baru. Jis – svetimšalis, nėręs į mūsų kultūros gilumas. Turbūt daug kas Lietuvoje nežino Baryso, Davidas ištraukė jį į dienos šviesą, padarė tarptautine figūra“. O toliau kelionė tęsiasi, šis filmas yra dokumentas, o ši kelionė nesibaigianti, - tęsė A. Stonys.

„Kelionė per Lietuvą“ nejučia atgaivina patriotizmo dvasią, šiandien pakankamai retai akcentuojamą vertybę: skatina susimąstyti apie tai, kad šis filmas turėtų „nukeliauti“ į istorijos pamokas. Kodėl?

Pagrindinis filmo herojus Davidas Ellisas, viena vertus, nešališkas užsienietis, atvykęs ieškoti atsakymo į pamatinį, egzistencinį klausimą, ar vis dėlto lietuviai įsimyli, ima analizuoti „nepatogias“, tačiau Lietuvai be galo svarbias temas, vystydamas dialogą be jokių užuolankų, klausdamas tiesiai, ir tikėdamasis lygiai tokio paties tiesaus atsakymo. Ne visais atvejais jį gauna. Turbūt mus vis dar nutildo egzistavęs komunizmo santvarkos „apynasris“, neleidžiantis mąstyti laisvai, formuoti savo asmeninę, gyvenimo patirties subrandintą nuomonę. Davidas Ellisas, kalbėdamasis su skirtingais žmonėmis, formuluoja pagrindines Lietuvos kino, tautinės sąmonės, valstybingumo problemas.

Skirtingus miestus, skirtingus žmones, be galo skirtingas nuomones jungia „ėjimas laiku“, tiksliau, bėgimas iš to, ką išgyvenome prieš 20 metų, į tai, kaip tie išgyvenimai transformuojasi dabar, kaip jie koegzistuoja mūsų visuomenėje.

Davidas Ellisas tapo jungiamąja grandime, padedančia atviriau pažvelgti į Lietuvą, kuri šiandien atvira „kitokiam“ suvokimui ir minčiai.

Kristina Buidovaitė