Turiu tau pranešti gerą naujieną, jau gaunu kas mėnesį po 320 litų“, – pasakė anądien mano kaimynas gimtajame miestelyje.

Žmogus, kuriam dar tolokai iki pensijos, bet jis niekada nuolat nedirbo. Visi juokėsi, kai būdamas penkiasdešimties, tėvui mirus, jis ėjo į seniūniją prašyti našlaičio pašalpos. Negavęs gyveno iš motinos pensijos. Dabar mirė ir motina. O jis į tėvų namą priėmė gyventi visokius prašalaičius. Visi vėl juokėsi – Algis daro verslą, gyvens iš nuomos. Bet jis paaiškino: „Ką gali iš tų nuomininkų paimti, jie tokie pat kaip aš.“

Išgirdusi „gerąją naujieną“ patariau Algiui eiti gatve ir visiems dirbantiems žmonėms dėkoti, kad jie mokėdami mokesčius suneša jam tą pašalpą. „Ką čia šneki, – supyko Algis, – aš ne iš žmonių gaunu, o iš pašto.“ Tokių pašalpas gaunančių mano miestelyje vis daugėja. Darbo netekusiesiems net neapsimoka kito ieškotis – kas tau dirbs už minimumą ar už pusę etato.

Grįžęs iš Rusijos našlys Gediminas penkerius metus jautėsi turtingas kaip tikras europietis, gerai uždirbdavo vežiodamas automobilius iš Europos. Ilgam išvykdamas į tarptautinius reisus, savo motinai patikėdavo dešimtmečio sūnaus priežiūrą. Bet motina neseniai mirė, ir Gediminas taip pat gyvena iš pašalpos. „Bijau palikti vaiką, kad neatimtų ir neatiduotų į vaikų namus“, – paaiškino. Kartu dar gyvena irgi nedirbantis prasigėręs brolis. Vaiko jis, žinoma, neprižiūrės.

Praėjusių metų vidury Lietuvoje buvo 1,4 mln. dirbančių ir 1,5 mln. nuolat gaunančių socialines išmokas žmonių. Bedarbių vis dar daugėja. „Sodrai“ valstybė pernai skolino apie 3 mlrd. litų, šiemet vėl planuojamas 2,5 mlrd. Lt defi citas. Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI), pavadinęs „Sodrą“ fi nansine piramide („Sekundės“ banku), sulaukė kairiųjų politikų pykčio bangos. LLRI pasiūlymai (privačiuose fonduose kaupti lėšas pensijai, motinystei, privačiai draustis nuo nedarbo) buvo prilyginti „Buratino nuotykiams“.

Laukėme Vyriausybės rengiamos „Sodros“ reformos. Ir pirmųjų siūlymų jau sulaukėme. Žadama pailginti pensinį amžių iki 65 metų ir vyrams, ir moterims, žadama sumažinti paramą motinystei. Žinojome, kad taip bus. Negali juk laukti gėrybių iš sprogstančios „Sodros“. Motinystės atostogos Lietuvoje tikrai negali būti dosniausios Europoje. Reikia keisti tą išmokų tvarką, kuri skatino sukčiauti – fi ktyviai pasididinti atlyginimą, kad gautum maksimalią motinystės išmoką. Reikia panaikinti draudimą dirbti auginant vaiką. Pagaliau kažkaip reikėtų naikinti ir socialinę neteisybę: vaiko susilaukusi studentų šeima dabar juk ypač nuskriausta.

Kita vertus, net Seimo valdančiosios koalicijos narys Rimantas Dagys piestu stojasi už dabartinę (pasiteisinusią?) motinystės rėmimo tvarką. Darbo partija irgi nori, kad liktų taip, kaip dabar. Atsiras ir daugiau Seimo geradarių, kurie nesirūpindami valstybės fi nansais nepraleis progos populistiškai dek laruoti meilę vaikams. Todėl tikėtina, kad Seimas tik sumažins motinystės išmokų dydį, o jų skyrimo tvarka smarkiai nesikeis.

Pensinis amžius bus pailgintas. Jaunimui tai neatrodo taip skaudu – juk visa amžinybė iki tos pensijos (penkeri metai šen ar ten). Dabartiniams pensininkams jau nebeaktualu. Liūdniausia tiems, kuriems dabar per 50 metų, ir kurie jau ėmė skaičiuoti, kiek liko. Tie vysis pensiją kaip bėgantį horizontą. Bet gal bus nutarta ne po pusę metų kasmet tolinti pensiją, o lėčiau. Gal bus palikta kokia nors alternatyva išankstinei pensijai, kai jau esi sukaupęs darbo stažą. Neaišku, ar užteks 30 metų stažo, ar jį irgi pailgins.

Net jeigu vėliau mokama pensija padidės 7–15 proc. (kaip iš lubų pasvarstė socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas), jos užteks tik komunaliniams mokesčiams. Teisus pasirodys LLRI: taupyti ir kaupti senatvei kiekvienas privalo pats. Gal verta įteisinti privalomąjį kaupiamąjį draudimą?

Po tos siūlomos reformos pasitikėjimas „Sodra“ nė kiek nepadidės. Milijardinė skola sumažės gal tik kokiu šimtu milijonų, todėl nesi tikras: jei moki įmokas, tau visada padės valstybė, kai tik neteksi darbingumo. Paliekamas socialiai neteisingas principas: tie, kurie dirba, privalės dirbti dar ilgiau, o tie, kurie nedirba, nieko nepraranda. Pasak ekonomisto Romo Lazutkos, negalima žmogaus bausti darbu. Todėl pašalpų gavėjų negalima priversti dirbti viešųjų darbų. Taip žmonės demoralizuojami. Auga asocialiųjų ratas, auga ir jų vaikai, nematantys dirbančių tėvų ir patys dirbti nemokantys. Tie mano kaimynai nėra moraliai žlugę. Jei kas pasiryžtų, jei būtų stipri bendruomenė, dar galima juos patriotiškai uždegti: tik tu gali iššluoti gatvę, tik tu moki tokį suoliuką sukalti, tik tu gali taip gražiai suremontuoti namą arba išvalyti Dubysos pakrantę. Bet niekas jais neužsiima.

Todėl gali ateiti toks laikas, kai socialinio draudimo mokestis virs mokesčiu už socialinę ramybę. Mokėsime asocialiems vien todėl, kad jie nevogtų ir socialistinių revoliucijų nekeltų. O jie taip ir nesupras, kad pinigai pašte neauga. Ydinga „Sodros“ sistema tik gilina socialinę atskirtį.