2012 m. gegužės 25 d., penktadienis

Lina Pečeliūnienė. Pinigai iš pašto

2010-03-06
Rubrikose: Politika » Komentarai ir pokalbiai  Politika » Socialinė politika 
malami pinigai

Nuotraukos autorius Tomas Urbelionis/BFL
© Baltijos fotografijos linija

Turiu tau pranešti gerą naujieną, jau gaunu kas mėnesį po 320 litų“, – pasakė anądien mano kaimynas gimtajame miestelyje.

Žmogus, kuriam dar tolokai iki pensijos, bet jis niekada nuolat nedirbo. Visi juokėsi, kai būdamas penkiasdešimties, tėvui mirus, jis ėjo į seniūniją prašyti našlaičio pašalpos. Negavęs gyveno iš motinos pensijos. Dabar mirė ir motina. O jis į tėvų namą priėmė gyventi visokius prašalaičius. Visi vėl juokėsi – Algis daro verslą, gyvens iš nuomos. Bet jis paaiškino: „Ką gali iš tų nuomininkų paimti, jie tokie pat kaip aš.“

Išgirdusi „gerąją naujieną“ patariau Algiui eiti gatve ir visiems dirbantiems žmonėms dėkoti, kad jie mokėdami mokesčius suneša jam tą pašalpą. „Ką čia šneki, – supyko Algis, – aš ne iš žmonių gaunu, o iš pašto.“ Tokių pašalpas gaunančių mano miestelyje vis daugėja. Darbo netekusiesiems net neapsimoka kito ieškotis – kas tau dirbs už minimumą ar už pusę etato.

Grįžęs iš Rusijos našlys Gediminas penkerius metus jautėsi turtingas kaip tikras europietis, gerai uždirbdavo vežiodamas automobilius iš Europos. Ilgam išvykdamas į tarptautinius reisus, savo motinai patikėdavo dešimtmečio sūnaus priežiūrą. Bet motina neseniai mirė, ir Gediminas taip pat gyvena iš pašalpos. „Bijau palikti vaiką, kad neatimtų ir neatiduotų į vaikų namus“, – paaiškino. Kartu dar gyvena irgi nedirbantis prasigėręs brolis. Vaiko jis, žinoma, neprižiūrės.

Praėjusių metų vidury Lietuvoje buvo 1,4 mln. dirbančių ir 1,5 mln. nuolat gaunančių socialines išmokas žmonių. Bedarbių vis dar daugėja. „Sodrai“ valstybė pernai skolino apie 3 mlrd. litų, šiemet vėl planuojamas 2,5 mlrd. Lt defi citas. Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI), pavadinęs „Sodrą“ fi nansine piramide („Sekundės“ banku), sulaukė kairiųjų politikų pykčio bangos. LLRI pasiūlymai (privačiuose fonduose kaupti lėšas pensijai, motinystei, privačiai draustis nuo nedarbo) buvo prilyginti „Buratino nuotykiams“.

Laukėme Vyriausybės rengiamos „Sodros“ reformos. Ir pirmųjų siūlymų jau sulaukėme. Žadama pailginti pensinį amžių iki 65 metų ir vyrams, ir moterims, žadama sumažinti paramą motinystei. Žinojome, kad taip bus. Negali juk laukti gėrybių iš sprogstančios „Sodros“. Motinystės atostogos Lietuvoje tikrai negali būti dosniausios Europoje. Reikia keisti tą išmokų tvarką, kuri skatino sukčiauti – fi ktyviai pasididinti atlyginimą, kad gautum maksimalią motinystės išmoką. Reikia panaikinti draudimą dirbti auginant vaiką. Pagaliau kažkaip reikėtų naikinti ir socialinę neteisybę: vaiko susilaukusi studentų šeima dabar juk ypač nuskriausta.

Kita vertus, net Seimo valdančiosios koalicijos narys Rimantas Dagys piestu stojasi už dabartinę (pasiteisinusią?) motinystės rėmimo tvarką. Darbo partija irgi nori, kad liktų taip, kaip dabar. Atsiras ir daugiau Seimo geradarių, kurie nesirūpindami valstybės fi nansais nepraleis progos populistiškai dek laruoti meilę vaikams. Todėl tikėtina, kad Seimas tik sumažins motinystės išmokų dydį, o jų skyrimo tvarka smarkiai nesikeis.

Pensinis amžius bus pailgintas. Jaunimui tai neatrodo taip skaudu – juk visa amžinybė iki tos pensijos (penkeri metai šen ar ten). Dabartiniams pensininkams jau nebeaktualu. Liūdniausia tiems, kuriems dabar per 50 metų, ir kurie jau ėmė skaičiuoti, kiek liko. Tie vysis pensiją kaip bėgantį horizontą. Bet gal bus nutarta ne po pusę metų kasmet tolinti pensiją, o lėčiau. Gal bus palikta kokia nors alternatyva išankstinei pensijai, kai jau esi sukaupęs darbo stažą. Neaišku, ar užteks 30 metų stažo, ar jį irgi pailgins.

Net jeigu vėliau mokama pensija padidės 7–15 proc. (kaip iš lubų pasvarstė socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas), jos užteks tik komunaliniams mokesčiams. Teisus pasirodys LLRI: taupyti ir kaupti senatvei kiekvienas privalo pats. Gal verta įteisinti privalomąjį kaupiamąjį draudimą?

Po tos siūlomos reformos pasitikėjimas „Sodra“ nė kiek nepadidės. Milijardinė skola sumažės gal tik kokiu šimtu milijonų, todėl nesi tikras: jei moki įmokas, tau visada padės valstybė, kai tik neteksi darbingumo. Paliekamas socialiai neteisingas principas: tie, kurie dirba, privalės dirbti dar ilgiau, o tie, kurie nedirba, nieko nepraranda. Pasak ekonomisto Romo Lazutkos, negalima žmogaus bausti darbu. Todėl pašalpų gavėjų negalima priversti dirbti viešųjų darbų. Taip žmonės demoralizuojami. Auga asocialiųjų ratas, auga ir jų vaikai, nematantys dirbančių tėvų ir patys dirbti nemokantys. Tie mano kaimynai nėra moraliai žlugę. Jei kas pasiryžtų, jei būtų stipri bendruomenė, dar galima juos patriotiškai uždegti: tik tu gali iššluoti gatvę, tik tu moki tokį suoliuką sukalti, tik tu gali taip gražiai suremontuoti namą arba išvalyti Dubysos pakrantę. Bet niekas jais neužsiima.

Todėl gali ateiti toks laikas, kai socialinio draudimo mokestis virs mokesčiu už socialinę ramybę. Mokėsime asocialiems vien todėl, kad jie nevogtų ir socialistinių revoliucijų nekeltų. O jie taip ir nesupras, kad pinigai pašte neauga. Ydinga „Sodros“ sistema tik gilina socialinę atskirtį.

KOMENTARAI

Komentarai surikiuoti nuo seniausio iki naujausio (rodyti atvirkščiai)

Kęstas-2 2010-03-06 18:05

Kubilius yra protingas Premjeras

Aišku, kad skaudinti kaimo žmones pensijų atėmimo galimybe, žiūrint paviršutiniškai, atrodo neprotinga, ypač jei tų kaimo žmonių išrinkti seimūnai reikalingi, kad išsilaikyti Premjero poste. O pensijų atėmimo galimybė yra reali. Kadangi 2009 metų duomenys dar neapskaičiuoti, tenka remtis 2008 metų duomenimis. Pagal Statistikos departamentą prie Lietuvos Vyriausybės 2008 metais vidutinė tikėtina vyrų gyvenimo kaime trukmė buvo 64,1 metų. Ir taip buvo iki recesijos ir gyvenimo pablogėjimo pradžios.

Tai reiškia, kad dauguma tų vyrų pensijos nesulauktų, jei pensijinis amžius būtų padidintas iki 65 metų. Kubilius dažnai mini vokiečių pensijinio amžiaus kėlimą. Deja, Vokietijos pavyzdys yra nerimtas. Vokietijoje žmonės gyvena geriau ir todėl - žymiai ilgiau. Apibendrindamas kartoju: 65 metai yra daugiau negu 64.1 metų. Nesulauktų dauguma tų vyrų pensijų. Kaimui atstovaujantieji seimūnai turėtų būti nepatenkinti.

Kodėl Kubilius rizikuoja Premjero kėde? Nes jis apskaičiuotai rūpinasi nuomone tų, kas turi pinigus ir valdžią. Šiuo metu Lietuvoje pinigai ir valdžia yra skandinavų bankų rankose. Jie nori gauti ilgalaikius pelnus bei stabilų valstybei duotų paskolų grąžinimą. Tam Kubilius turi įrodyti, kad jis gali sumažinti išlaidas pensininkams, kiek tik bankams reikės. Tokiu atveju jei ne Premjero, tai opozicijos vadovo vieta jam garantuota. Tokia pozicija yra egoistiška, bet politinė analizė yra atlikta teisingai. Kubilius yra protingas Premjeras, jei protą matuosime sugebėjimais išspausti naudą sau.

Ar galima ką nors čia ką nors pagerinti daugumai Lietuvos gyventojų? Prancūzijos, JAV ir kitų šalių vadovai bando sumažinti bankų galybę. Tokie pasikeitimai užsienyje palengvintų ir padėtį Lietuvoje. Ir niekada nereikia nustoti tikėti lietuvių sumanumu bei kantrybe, priešinantis išnaudotojams iš tolimų kraštų, bei jiems patarnaujantiems. Tai daug kartų parodė mūsų istorija.

Modus 2010-03-07 03:31

Labai jau primityvus ,atvirai angažuotas autorės požiūris.Jau vien todėl,kad visi Lietuvos gyventojai,nepriklausomai ar jie dirba ar ne vis tik yra VARTOTOJAI ir jau vien dėl tos priežasties yra PVM mokėtojai.Taigi ir visos tos taip vadinamos "pašalpos" surenkamos iš visų gyventojų - tame tarpe ir iš nepasiturinčiųjų.Dar daugiau- išeina ,kad net iš pašalpas gaunančiųjų tas PVM-as vis tiek vėliau per vartojimą nulupamas.Gražu?.Pečeliūnienė tikriausiai supranta,kaip verdama kirvio sriubytė?:)

Klasikas 2010-03-07 19:39

Autorės pastebėjimai taiklūs ir teisingi, tik ji nedaro konkrečių išvadų. Ir LLRI atstovai teisūs, kad kiekvienas pats privalo pasirūpinti senatve. Tai įmanoma tik veikiant privačiai daugialypei pensinio draudimo sistemai.

Privačios pensijų draudimo sistemos priešininkai paprasčiausiai sąmoningai arba intuityviai ignoruoja elementariausius ekonominius argumentus. Jie kelia naivius reikalavimus „Sodrai“, kurių ta nė iš tolo nepajėgi patenkinti. O nereformuota ji paprasčiausiai žlugs.

just'as 2010-03-07 20:16

LLRI jaučiasi kaip gyvenantys kokioje Britanijoje, kur įstatymai normaliai veikia nuo Kromvelio laikų. Bet čia gi Lietuva, ne Šveicarija, čia vagių ir kyšininkų kraštas. Jei gyvenčiau Šveicarijoje, irgi pasitikėčiau privačiais pensijų fondais. Lietuvoje - jokiu būdu. Nes nė vienas stambus vagis nesėdi.

primavera 2010-03-09 19:21

"Todėl pašalpų gavėjų negalima priversti dirbti viešųjų darbų. Taip žmonės demoralizuojami" - nuo kada darbas demoralizuoja??? Totalinis nusišnekėjimas....

123 2010-03-10 18:15

Deja, tenka sutikti su Justu.

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • skaityti komentarus (6)
  • komentarų RSS
  • spausdinti

RENGINIAI

REKOMENDUOJAME

Obama Nato viršūnių susitikime Čikagoje

Per šį viršūnių susitikimą ore tvyrojo svarbus klausimas: kaip 28 nares turinti Šiaurės Atlanto sutarties organizacija, iš pradžių sukurta dėl Šaltojo karo, prisitaikys prie pasaulio po 2014-ųjų?

Timothy Snyderis

Galite sakyti, kad Vakarai visiškai nesupranta apie Rytų Europą, ir didžia dalimi tai tiesa, nors jie ir supranta kai kuriuos dalykus, tokius kaip Holokaustas, kurį vadinu Rytų Europos įvykiu.

Kęstas Kirtiklis

Greiti diplomai kaip ir greitas maistas, kai pastarojo nevirškina – griebiesi piliulės. Kai pirmieji nelenda į galvą – griebiesi... dabar jau ausinių ir mikrofono. Arba kieno nors kito disertacijos.

Sarajevo apsiausties dvidešimtmečio minėjimas

Nuo Bosnijos karo pradžios prabėgo lygiai dvidešimt metų, bet laikas nepadėjo atsakyti į painius ir skausmingus klausimus: kodėl kaimynas atsigręžė prieš kaimyną?

Zygmunt Bauman

Tenka konstatuoti, kad turime realistiškai vertinti situaciją ir suprasti, jog kiekvienam režimui naujosios komunikacijos technologijos atveria vis geresnių galimybių skleisti savo propagandą ir pasiekti norimus taikinius per internetą.