III GAVĖNIOS SEKMADIENIS Lk 13, 1–9 „Anaiptol, sakau jums! Bet jei neatsiversite, visi taip pat pražūsite“.
Atėjo keli žmonės ir papasakojo Jėzui apie galilėjiečius, kurių kraują Pilotas sumaišęs su jų aukomis. Tada Jėzus pasakė jiems:
„Ar manote, kad tie galilėjiečiai buvo didesni nusidėjėliai už visus kitus galilėjiečius ir todėl taip nukentėjo?! Anaiptol, sakau jums! Bet jei neatsiversite, visi taip pat pražūsite. Arba anie aštuoniolika, kuriuos užgriuvo bokštas prie Siloamo tvenkinio ir užmušė; jūs manote, kad jie buvo kaltesni už visus kitus Jeruzalės gyventojus?! Ne, sakau jums, bet jei neatsiversite, visi taip pat pražūsite“.
Jėzus pasakė palyginimą: „Vienas žmogus turėjo savo vynuogyne pasisodinęs figmedį. Kartą jis atėjo pažiūrėti jame vaisių, bet nerado. Ir paliepė sodininkui: 'Štai jau treji metai, kaip aš ateinu ieškoti šio figmedžio vaisių, ir vis nerandu. Nukirsk jį, kam dar žemę alina!' Anas jam sako: 'Šeimininke, palik jį dar šiais metais. Aš jį apkasiu ir patręšiu. Rasi jis dar duos vaisių. O jei ne, tada jį iškirsdinsi'“.
Kiti skaitiniai: Iš 3, 1–8. 13–15; Ps 102, 1–2. 3–4. 6–8. 11; 1 Kor 10, 1–6. 10–12
Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Saulius Tomošaitis
Šiandien evangelistas Lukas perduoda Viešpaties Jėzaus raginimą atsiversti. Jėzus kviečia atsiversti primindamas nelaimingus atsitikimus, bet ne tam , kad parodytų, jog nukentėjusieji buvo kaltesni ar verti bausmės nedorėliai. Bet įspėja, kad daug pavojingiau prarasti amžiną gyvenimą, pražūti nuodėmėse, jog esame labai trapūs. Todėl Dievo žodis kartu su gavėnios laiku kviečia keistis, nusigręžti nuo ydų, blogų įpročių, nuodėmių. Kad taptume naujais – prisikėlimo žmonėmis ir duotume vaisių.
Antroji šiandienos Evangelijos dalis kaip tik primena mums Dievo gailestingumą. Jis neskuba bausti, sunaikinti. Bet laukia, sudaro visas sąlygas keistis, kad tikrai augtume Jo malonėje ir duotume nenykstančių vaisių.
Bernardinai.lt
Evangelijos komentarų archyvas
Šventasis Raštas internete lietuviškai
KOMENTARAI
Komentarai surikiuoti nuo seniausio iki naujausio (rodyti atvirkščiai)
Tada buvo ir pagonybė, ir žmonių, linkusių į nuodėmes, į palaidą gyvenimą bei kitus dalykus, kurie juos tolino nuo Dievo, o tiksliau neleido jiems būti Žmonėmis, kokiais jie buvo sukurti. Savo nuodėmėmis jie (kaip ir mes šiandien) save nubaudžiame turėti galimybę džiaugtis Amžinybe, matyti Dievą. Šiuo požiūriu žmonija kaip buvo, taip ir yra nuolatiniame pasirinkime tarp Gėrio bei Blogio. Ir tap bus ir ateityje. Bet Dievas, mylėdamas žmones, siekia juos patraukti prie Gėrio, prie Dievo.
Kai šiandien turime tiek įvairių stichinių nelaimių, ligų, pačių žmonių išsigalvotų žalingų pomėgių, polinkių ir matom, kad "nubaustas" yra ne tas, kuris tos baudos "nusipelnė", lengviausia ir primityviausia yra apkaltinti Dievą neteisingumu, žiaurumu, nemeile žmonijai. Bet Dievo "mąstymas", tai ne mūsų, nors jau atrodytų būtų laikas bent krikščioniui išmokti mąstyti kiek kitaip ir nemanyti, neieškoti žmogaus, kurį ištiko nelaimė, liga, netektis, gyvenime klaidų, jo paties kaltės, už ką jį Dievas nubaudė.
Mums laikas būtų susivokti, kad ne Dievo darbus turim analizuoti ir kritikuoti, o patys turime išmokti jautrumo ne tik savo asmeniui, bet ir kitam žmogui, jo skausmui, jo nelaimei. Gal dėl to tas nekaltas žmogus ir buvo "nubaustas", kad aš - 'dorasis nekaltasis" turėčiau galimybę atsiversti, t.y., tapti Žmogumi pagal Dievo paveiklą: jaurtiu, užjaučiančiu, padedančiu be kaltinimų, be užgauliojimo, be klausimų?
Kam tas vandenėlis? Galima buvo atsakyti paprastai: taip, Dievas gali nubausti nekaltą žmogų. Tam, kad kitiems "doriems ir nekaltiems" būtų pamoka. Tai aš ir sakau, kad tų laikų Dievo (jei tiksliau, tai judėjų) išmintis buvo paprasta kaip 2 kapeikos: "mušk savus, kad svetimi bijotų" :) Apie antrą palyginimą su figmedžiu apskritai nėra ką kalbėti. Paprasta situacija, žinoma kiekvienam kaimiečiui, kad kas nors augtų, reikia patręšti...
Vitui: tos išvados (ar tie teiginiai), kurias/kuriuos čia pateikiate yra Jūsų mintys. Ir jei manote, kad tik "aiškiau" persakėte mano mintis, tai šitai yra irgi tik Jūsų nuomonė. Aš parašiau tai, ką parašiau. Su Jumis nei ginčijuosi, nei diskutuoju, nei Jums pritariu, nes turiu dėl šitų dalykų savo nuomonę.
Broliai kapucinai
Ar čia reikia suprasti, kad tie aštuoniolika buvo užgriūti bokšto vien tik dėl to, kad reikėjo kitus Galilėjos gyventojus pamokyti? Į ką jie turėjo atsiversti, kai dar jokios naujos religijos nebuvo? Stebiuosi neatsistebiu tų laikų Dievo išmintim, kaip tobulai viskas buvo surėdyta :)