Šveicarijoje, kurioje jau anksčiau veikė įstatymai, draudžiantys išmesti į tualetą auksines žuveles ir įpareigojantys užtikrinti naminių augintinių "socialinius" poreikius, sekmadienį balsuojama, ar skriaudžiami gyvūnai turi teisę į advokato paslaugas.

Bylose dėl netinkamo elgesio su gyvūnais advokatų atstovavimas nuo 1992 metų yra privalomas Ciuricho kantone, tačiau naminių gyvūnų politika gali būti pakylėta į naują lygmenį, jeigu tokiai galimybei pritars kitų 25 kantonų rinkėjai.

"Kalbama ne apie Paris Hilton šunį, kuriam dabar reikalingas advokatas, ginantis jo interesus", - sakė advokatas Antoine'as Goetschelis (Antuanas Gėčelis), kuris yra vienintelis įgaliotas atstovauti naminiams gyvūnams Ciuricho kantone sprendžiamose bylose.

Svarbiausia - apsaugoti gyvūnus, skriaudžiamus tų pačių žmonių, kurie turėtų jais rūpintis, pabrėžė A.Goetschelis. Jis pridūrė esantis "labai patenkintas" debatais, kilusiais dėl šio referendumo.

Šis neįprastas balsavimas yra naujas Šveicarijoje veikiančios "tiesioginės demokratijos" pavyzdys: bet kuris šios šalies pilietis, surinkęs 100 tūkst. galiojančių rinkėjų parašų, gali inicijuoti šalies lygio referendumą dėl bet kokios problemos.

Iš 50 bylų, kuriose A.Goetschelis šiuo metu dalyvauja, viena yra susijusi su arkliu, kuriam buvo 30 kartų smogta peiliu, kol gyvulys pagaliau nugaišo.

Anksčiau buvo teisiamas vienas asmuo, kuris laikė 150 kačių, tačiau neįstengė jomis visomis pasirūpinti.

"Gyvūnų gerovės advokatas yra aiškiai įsivaizduojamas ir protingas įrankis, nes (tokiu atveju) gyvūnui yra atstovaujama baudžiamosiose procedūrose prieš asmenį, kuris paprastai yra atsakingas už (tą gyvūną)", - pabrėžė teisininkas.

Pasak A.Goetschelio, blogiausia, kad gyvūnai "neturi teisių", kitaip nei žmonės, kurie gali kreipti į teismą dėl asmenų, padariusių jiems žalą.

Šią iniciatyvą palaiko aplinkosaugininkų organizacijos, Žaliųjų ir Socialistų partijos, tačiau prieš ją yra nusistačiusi vyriausybė, parlamentas ir dešinioji Šveicarijos tautos partija, kuri yra didžiausia šalyje.

Stipriausias pasipriešinimas juntamas Šveicarijos kaimuose.

"Tai sukurtų per daug biurokratijos", - skundėsi Šveicarijos ūkininkų sąjungos atstovas Ursas Schneideris (Ursas Šneideris).

"Šveicarijoje jau veikia gyvūnus saugantys įstatymai", - jis sakė naujienų agentūrai AFP.

Iš tikrųjų Šveicarijoje veikia vieni iš išsamiausių gyvūnų teises reglamentuojantys įstatymai, sakė A.Goetschelis, kuris yra išanalizavęs tokio pobūdžio teisinę praktiką keliose šalyse.

Pagal 2008 metais pataisytą įstatymą, žmonės, norintys atsikratyti akvariumine žuvele, negali jos nuleisti į tualetą gyvos. Gyvūnas privalo būti apsvaigintas ir numarintas - tik tada galima jo lavonas gali būti utilizuotas.

Tuose teisės aktuose taip pat nurodoma, kad draugijos reikalaujantys gyvūnai, tokie kaip banguotosios papūgėlės arba žiurkėnai negali būti laikomi atskirti. Netgi avims ir ožkoms privalu užtikrinti bent "regimąjį kontaktą su gentainiais".

Pasak A.Goetschelio, šio įstatymo pažeidėjai gali būti nuteisti iki trejų metų laisvės atėmimo, tačiau tokių atvejų retai pasitaiko - pažeidėjai dažniausiai gali tikėtis nedidelės baudos.