2012 m. vasario 12 d., sekmadienis

A. Baltakio lyrikos rinktinė „Antakalnio vigilijos“

2010-03-08
Rubrikose: Kultūra » Knygų lentyna 

Algimantas Baltakis. Antakalnio Vigilijos: lyrikos rinktinė. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2010, 216 p.

Šiai knygai poetas Algimantas Baltakis parinko geriausius eilėraščius iš 1980-2010 m. kūrybos. Juose atsispindi šio laiko – su Lietuvos gyvenimo lūžiu, su tūkstantmečio riba – poeto jausmai ir apmąstymai. Tai kitoniškas, atskiras jo kūrybos etapas, nors svarbiausi akcentai – žmonių bendravimo vertės, kasdienybės ir būties ryšio, atviro paprasto kalbėjimo – yra išlikę. Dabar daugiau refleksijų bei elegiškų spalvų.

Post scriptum

Po eilėraščių rinkinio „Strazdiškio elegijos“ (1979) ištisą dešimtmetį tęsėsi dviprasmiška situacija, balansavimas tarp rašymo ir nerašymo: per metus sukurpdavau vos vieną kitą eilėraštį, o tarpais – ir nė vieno.

Ir tik Sąjūdžio prižadintas vėl ėmiau aktyviau bičiuliautis su poezijos mūza. Po keturiolikos metų pauzės pasirodė eilėraščių rinkinys „Atodūsis“ (1993), o vėlesniais metais – dar du lyrikos rinkiniai „Vienuolynas“ (1998) ir „Žvirblių žiemavietė“ (2005). Vėliau keletą metų triūsiau prie dienoraščių knygos „Gimiau pačiu laiku“ (2008) ir vis dažniau ėmiau galvoti, ar ne pats laikas atsisveikinti su poezija.

Beje, panašiai mąsčiau ir išėjus minėtoms „Strazdiškio elegijoms“. Lyg ir atsisveikindamas su poezija 1980 metais išleidau stambų tomą su Stasio Krasausko iliustracijomis „Maratonas. Lyrikos rinktinė. 1965–1979“.

Manau, kad naujoji rinktinė, apimanti trijų dešimtmečių kūrybą, dėl suprantamų priežasčių iš tikro bus atsisveikinimas su žanru, kuriam tarnavau, nors ir ne visad ištikimai, nuo ankstyvos jaunystės iki gilios senatvės.

Algimantas Baltakis

Bernardinai.lt

KOMENTARAI

Komentarai surikiuoti nuo naujausio iki seniausio (rodyti atvirkščiai)

fedia 2010-03-09 12:47

ir šito tarybuko knyga jums atrodo verta bernardinų skaitytojų dėmesio? nuo-sta-bu...

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • skaityti komentarus (1)
  • komentarų RSS
  • spausdinti

RENGINIAI

REKOMENDUOJAME

Kryžių kalnas

Tai šitas kalnas – lyg ženklas, priminimas visų tų suartų kelių ir takelių, kryžkelių, ties kuriomis buvo susitinkama ir išsiskiriama, dirbamais laukais paverstų vienkiemių ir išdraskytų sodžių.

skaityti

Vasaris – trumpas mėnuo, o jo savaitės – dar trumpesnės. Vis dėlto – kokios svarbesnės skiautės tiktų į dėlionę šiam savaitlaiškiui?

W.Szymborska

Kai Zakopanės „Astorijoje“ Wisławą Szymborską pasiekė žinia, kad jai paskirti Nobelio laurai, ji iškart sutriko: „Kurių galų ėmiau į rankas tą plunksną?“.

Kompozitorius Gediminas Gelgotas

Apie NI&Co atliekamą minimalistinę muziką, kompozitoriaus duoną ir kūrybinius ieškojimus pasakoja ansamblio įkūrėjas ir kompozitorius, dirigentas Gediminas Gelgotas.

Oskaras Koršunovas, „Išvarymas“

Vienoje esė Sigitas Parulskis Oskarą Koršunovą yra įvardijęs Lietuvos teatro Moze.
Viena vertus, tai ironiškas rašytojo gestas, lengvai krepštelintis per kartais nekuklius maestro pareiškimus tema „Mano teatras – vienintelis“.

Witoldo Gombrowicziaus romanas „Apsėstieji“

Pindamas įtraukiantį ir intriguojantį siužetą, Witoldas Gombrowiczius pasitelkia visą vaizduotės arsenalą – čia ir tarp liūnų kylanti apgriuvusi pilis, kurioje gyvena pamišęs kunigaikštis, saugantis mįslingą paslaptį