2012 m. vasario 12 d., sekmadienis

Laisvės 20-mečiui skirta paroda „Pirmyn, emalio Lietuva!“

2010-03-08
Rubrikose: Kultūra » Dailė 
Austėjos Šiaučiūnaitės (8 m.) kūrinys

Kovo 10 d. (trečiadienį), 17 val. galerijoje „Meno niša“ (J. Basanavičiaus g. 1, Vilnius) atidaroma Laisvės 20-mečiui skirta paroda „Pirmyn, emalio Lietuva!“.  Auksakalių gildijos galerija „Meno niša“ nuo pat savo įsikūrimo 2002 m. atramos tašku pasirinko emalį. Ši karališka technika galerijoje populiarinama visokeriopai: rengiamos tarptautinės emalio meno bienalės, konsultuojami menininkai. Tačiau vienas iš svarbiausių aspektų galerijos veikloje – toli siekiantis žvilgsnis į ateitį, t.y. darbas su vaikais. Juk svarbu ne tik rūpintis emalio prestižo išlaikymu ir profesionalių menininkų parodomis. Ne mažiau reikšmingas yra ir pamainos šiuo metu dirbantiems kūrėjams rengimas. Juk kas kurs emalį po Arvydo Gurevičiaus, Tado Deksnio, Vitos Pukštaitės-Bružės, Šarūnės Vaitkutės ir Dainiaus Narkaus ir kitų, šiuo metu pildančių lietuviškojo emalio žemėlapį? Jeigu „po mūsų nebebus mūsų“, kaip kažkada teigė vienos populiarios knygos pavadinimas? Iš dalies todėl, „Meno nišai“ dirbant pagal Vilniaus miesto savivaldybės įgyvendinamą „Dailiųjų amatų, etnografinių verslų ir mugių programą“, galerijoje suklestėjo vaikų kuriamas emalis.

Nepaisant to, kad valstybė šiuo metu kūrybiškam vaikų ugdymui galerijose lėšų neskiria, nepaisant to, kad programą finansuoja pati galerija, nepaisant sunkmečio ir kultūros krizės, vaikai dirba su emaliu. Kol valdžios kabinetuose svarstoma, kaip paįvairinti vaikų laisvalaikį, kaip kūrybiškai užimti vaikus ir jaunimą, kaip patobulinti nusikalstamumo prevencijos programą, galerijoje „Meno niša“ vaikai gauna unikalaus amato ir kūrybiškumo pradmenis. Tas, kas kuria emalį, nelaksto gatvėmis, ieškodamas pavojingų nuotykių, negrasina už save silpnesniems ir nesėdi prie kompiuterio, monitoriuje galabydami virtualius priešus. Galerijoje jie gauna kompozicijos ir piešimo pradmenis, tačiau visų svarbiausia – laisvę saviraiškai. Juos užburia emalio spalvos ir galimybė sukurti kažką išties vertingo, galimybė išreikšti save kaip asmenybę vario lakšte.

Dvidešimt vienas mažasis kūrėjas nuo 7 iki 14 metų išdidžiai pristato Lietuvą, įkūnytą emaliu. Geležinis vilkas ir Gedimino pilis, velykiniai kiaušiniai, sniegas ir ežero mėlis, medžiai ir gyvūnai – viskas vaikų emaliuose tviska ir žaižaruoja nesumeluotu gyvenimo džiaugsmu ir energija. Šventas Jurgis duria ietimi slibiną, pingvinas ką tik sudėjo velykinį kiaušinį, angelas plasnoja sparnais virš lietuviško peizažo, saulė spindi aukso geltonumu. Emalio Lietuva – tokia, kokios dar neregėjote.

Paroda veiks iki kovo 20 dienos.

Bernardinai.lt

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • komentarų RSS
  • spausdinti

RENGINIAI

REKOMENDUOJAME

Kryžių kalnas

Tai šitas kalnas – lyg ženklas, priminimas visų tų suartų kelių ir takelių, kryžkelių, ties kuriomis buvo susitinkama ir išsiskiriama, dirbamais laukais paverstų vienkiemių ir išdraskytų sodžių.

skaityti

Vasaris – trumpas mėnuo, o jo savaitės – dar trumpesnės. Vis dėlto – kokios svarbesnės skiautės tiktų į dėlionę šiam savaitlaiškiui?

W.Szymborska

Kai Zakopanės „Astorijoje“ Wisławą Szymborską pasiekė žinia, kad jai paskirti Nobelio laurai, ji iškart sutriko: „Kurių galų ėmiau į rankas tą plunksną?“.

Kompozitorius Gediminas Gelgotas

Apie NI&Co atliekamą minimalistinę muziką, kompozitoriaus duoną ir kūrybinius ieškojimus pasakoja ansamblio įkūrėjas ir kompozitorius, dirigentas Gediminas Gelgotas.

Oskaras Koršunovas, „Išvarymas“

Vienoje esė Sigitas Parulskis Oskarą Koršunovą yra įvardijęs Lietuvos teatro Moze.
Viena vertus, tai ironiškas rašytojo gestas, lengvai krepštelintis per kartais nekuklius maestro pareiškimus tema „Mano teatras – vienintelis“.

Witoldo Gombrowicziaus romanas „Apsėstieji“

Pindamas įtraukiantį ir intriguojantį siužetą, Witoldas Gombrowiczius pasitelkia visą vaizduotės arsenalą – čia ir tarp liūnų kylanti apgriuvusi pilis, kurioje gyvena pamišęs kunigaikštis, saugantis mįslingą paslaptį