2012 m. vasario 12 d., sekmadienis

Užutrakio dvaro sodyba atveria naująjį savo amžių

2010-03-08
Rubrikose: Kultūra » Architektūra ir kultūros paveldas 
Užutrakio dvaras

Po daugiau nei šimto metų Užutrakio dvaro sodyba sugrįžta į savo aukso laikus.

Šį įspūdingą dvarų kultūros palikimą nuosekliai atkuria Trakų istorinio nacionalinio parko (TINP) direkcija. Pritaikant Užutrakio dvaro sodybą turizmo reikmėms, jau panaudota daugiau nei 10 mln. litų Europos Sąjungos struktūrinės paramos. 2006-2008 m. restauruotas rūmų antrasis aukštas, įrengtos inžinerinės sistemos, išvalytas vienas iš dvidešimties tvenkinių. Šiuo metu pradedamas antrasis šio dvaro ansamblio atkūrimo etapas. Apie vyksiančius darbus pasakoja TINP direkcijos direktorius Gintaras Abaravičius.

TINP direkcija pradėjo įgyvendinti projektą „Užutrakio dvaro sodybos muziejinės-reprezentacinės ir memorialinės dalių pritaikymas viešiesiems turizmo poreikiams“, kuriam skirta ES struktūrinė parama. Kokie svarbiausi projekto tikslai?

TINP direkcija daugiau nei dešimtmetį rūpinasi Lietuvos dvarų kultūros šedevru – Užutrakio dvaro sodyba. Čia kiekvienas turi unikalią galimybę pajusti Lietuvos istorijos didybę, šalies gamtos grožį ir meno kūrinių amžinumą. Mūsų tikslas yra atkurti šimtametį ansamblį, plačiai atveriant Užutrakį visiems mylintiems ir besidomintiems.

Kas bus padaryta, įgyvendinant šį projektą?

Šiame etape pagrindinį akcentą suteikėme prancūzų peizažisto ir botaniko Eduardo Fransua Andrė parko restauracijai. Projekto metu bus restauruoti reprezentaciniai Dianos ir Bakcho parteriai, juos puošusios terasos, skulptūros, vazos, atkurti kiliminiai gėlynai, pasodinti istoriniai egzotiški medžiai ir krūmai. Projekto įgyvendinimo metu bus atkurtas ežero terasos vaizdas su atvirais paviljonais, sutvarkyta Galvės ežero pakrantė. Peizažinėje parko dalyje atgims net trys tvenkiniai. Lankytojų poreikiams bus pritaikyta dalis buvusių dvaro arklidžių bei rekonstruota dalis lauko inžinerinių tinklų.

Kiek ir kokių šaltinių lėšų bus skirta atgaivinti vienam iš reikšmingiausių Lietuvos dvarų kultūros pavyzdžių Užutrakyje?

Šis projektas finansuojamas pagal Lietuvos 2007-2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priemonę „Viešųjų nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų kompleksiškas pritaikymas turizmo reikmėms". Projektui įgyvendinti skirtas beveik 8 milijonų litų finansavimas. TINP direkcija be šio projekto rengia bei įgyvendina ir kitus Užutrakio ansamblio revitalizacijos projektus.

Užsimojote sudėtingam uždaviniui – atkurti dvaro sodybos tvenkinių sistemą. Kodėl nutarėte pirmiausia juos atgaivinti, kokie jūsų lūkesčiai?

Užutrakio parkas apima apie 80 hektarų pusiasalį, įsispraudusį tarp Galvės ir Skaisčio ežerų, jame XIX a. pabaigoje buvo įrengta per 20 tvenkinių. Užutrakyje E. F. Andrė buvo meistriškai išplėtojęs vandens temą, deja, per šimtmetį šis elementas parko viduje buvo brutaliai sunaikintas. Kol kas galime tik įsivaizduoti, kokia „akių puota“ pasitikdavo lankytoją Užutrakio parke, saulėtą vasaros dieną, ar per saulėlydį virš Galvės ežero... Tačiau tvenkinius svarbu šiandien atkurti ne tik dėl istorinės tiesos ir estetinių tikslų, bet ir siekiant sudaryti palankesnias gyvenimo sąlygas sename parke įsikūrusiems gyvūnams – paukščiams, šikšnosparniams, varlėms.

Užutrakio dvaro sodyba yra pritaikoma turistų poreikiams, ko jie gali tikėtis, įgyvendinus projektą?

Užutrakio dvaro sodyba Trakų istoriniame nacionaliniame parke yra, vaizdžiai sakant, pasmerkta būti etaloniniu dvarų kultūros objektu Lietuvoje. Nesuklysiu spėdamas, kad Užutrakį netrukus lankys visi atvykstantieji į mūsų šalį, ir dėl paties objekto, ir dėl jį supančio istorinio kraštovaizdžio išskirtinio grožio, ir dėl gero susisiekimo su sostine, ir dėl ypatingų kultūros renginių. Sakyčiau, kad mes čia, Lietuvoje, šiek tiek vėluojame, nes tokius nacionalinius ansamblius seniai puoselėja lenkai Lazenkose ir Vilanove, prancūzai - Versalyje, vokiečiai – San Susi, rusai - Carskoje Selo ir pan. Kaip ir šiuose objektuose, Užutrakyje lankytojas galės pažinti Lietuvos tradicinę kultūrą, atgauti kvapą nuo kaitraus miestų asfalto, įkvėpti žibučių, persinių alyvų ar senovinių rožių aromatų, pasiklausyti paukščių čiulbėjimo ar raudonpilvių kumučių kumsėjimo. Tikiuosi, kad čia žmogus bent trumpam galės pasijusti mažu, dovanomis apipiltu, Dievo vaiku.

Kalbėjosi Sigita Nemeikaitė

Bernardinai.lt

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • komentarų RSS
  • spausdinti

RENGINIAI

REKOMENDUOJAME

Kryžių kalnas

Tai šitas kalnas – lyg ženklas, priminimas visų tų suartų kelių ir takelių, kryžkelių, ties kuriomis buvo susitinkama ir išsiskiriama, dirbamais laukais paverstų vienkiemių ir išdraskytų sodžių.

skaityti

Vasaris – trumpas mėnuo, o jo savaitės – dar trumpesnės. Vis dėlto – kokios svarbesnės skiautės tiktų į dėlionę šiam savaitlaiškiui?

W.Szymborska

Kai Zakopanės „Astorijoje“ Wisławą Szymborską pasiekė žinia, kad jai paskirti Nobelio laurai, ji iškart sutriko: „Kurių galų ėmiau į rankas tą plunksną?“.

Kompozitorius Gediminas Gelgotas

Apie NI&Co atliekamą minimalistinę muziką, kompozitoriaus duoną ir kūrybinius ieškojimus pasakoja ansamblio įkūrėjas ir kompozitorius, dirigentas Gediminas Gelgotas.

Oskaras Koršunovas, „Išvarymas“

Vienoje esė Sigitas Parulskis Oskarą Koršunovą yra įvardijęs Lietuvos teatro Moze.
Viena vertus, tai ironiškas rašytojo gestas, lengvai krepštelintis per kartais nekuklius maestro pareiškimus tema „Mano teatras – vienintelis“.

Justinas Marcinkevičius. Papasakoti gyvenimą

Knyga, jau nepalydėta reiklaus autoriaus žvilgsnio. Bet pratęsianti Justino Marcinkevičiaus poezijos gyvenimą, kalbėjimą žmogui lyg iš kokio aukštesnio žinojimo ar įgaliojimo.