Turime nemaža atvejų, kada natūrali gamtinė sistema: ežeras, upės slėnis, miškas administracinių ribų suskaidomas į dalis. Kyla sunkumų objekto raidai ir apsaugai. Tokioje padėtyje yra ir Romintos sengirė, patekusi į trijų valstybių teritoriją. Giria plyti į vakarus nuo Vištyčio ežero Baltijos aukštumų ruože, kuris Kaliningrado srityje vadinamas Vištyčio, o Lenkijos ribose – Suvalkų aukštuma.

Jos plotas apie 360 km2. Iš rytų, nuo Vištyčio ežero į vakarus tęsiasi 30 km, o iš pietų į šiaurę - vidutiniškai 15 km. Romintos giria - tai senovėje šioje vietoje buvusių sunkiai įžengiamų miškų reliktas, išlikusi dėl susidariusios palankios geopolitinės aplinkos.

Praeityje didžiulis vientisas miško masyvas ošė baltų genčių - prūsų, bartų, nadruvių - gyvenamojoje erdvėje. Jau senieji prūsai girią laikė šventa, I-II a. joje buvo atliekamos aukojimo apeigos, degė amžinoji ugnis. Ant didžiausio kalno, apsupto pelkynų ir mažesnių kalvelių, stovėjo Prūsų Romuva.

Po šimtametinių kovų kryžiuočiams užgrobus šį kraštą, čia buvo ordino valdovų, o vėliau Prūsijos karalių ir Vokietijos imperatorių medžioklės plotai, jų poilsio vieta. Ištisus šimtmečius Romintos giria Europoje garsėjo turtingais medžioklės plotais, traukė garsius medžiotojus. Giria, kaip vieninga ekologinė sistema, nebuvo suskaidyta valstybinių sienų. Padėtis pasikeitė po Antrojo pasaulinio karo. Nustatant naują sieną, vientisas miško masyvas beveik tiesia linija padalintas tarp naujų ribų Lenkijos ir sukurtos Kaliningrado srities (Rusijos Federacija). Didesnioji šiaurinės girios dalis (maždaug du trečdaliai) atiteko Rusijai, kiek daugiau kaip vienas trečdalis – Lenkijai. Lietuvai priklauso tik nedideli rytiniai girios pakraščiai prie Vištyčio ežero.

Dėkinga gamtosauginiu požiūriu girios padėtis. Arti nėra didesnių miestų ar pramonės įmonių. Čia švarus oras, mažiausiai pažeista gamta. Lenkų manymu, tai vienas gražiausių natūralių gamtinių kompleksų šalyje. Dėl to ši teritorija 1998 metais paskelbta Romintos girios kraštovaizdžio parku. Ir Rusijos teritorijoje nuo 1994 metų kartu su Vištyčio ežeru – 32 tūkst. ha plote įteisintas draustinis. Lietuvos teritorijoje esantys girios pakraščiai priklauso Vištyčio regioniniam parkui.

Gamtinės sąlygos

Romintos girios paviršius primena kitas Baltijos aukštumų ruožo dalis, tik vertikalus susiskaidymas kiek didesnis. Jis susidarė paskutiniojo apledėjimo jauniausių stadijų metu bei vėliau, vykstant termokarstiniams procesams bei upių erozijai. Ypač gilus vingiuotas Romintos upės slėnis, kertantis girią iš pietryčių į šiaurės vakarus. Girioje gausu įvairaus aukščio kalvų ir jų grandinių, skirtingo gylio ir formos, dažnai užpelkėjusių pažemėjimų. Tai smarkiai kalvoto- dauboto reljefo plotai. Paviršius laipsniškai žemėja šiaurės-vakarų kryptimi. Aukščiausia girios ir visos Kaliningrado srities vieta yra į pietvakarius nuo Vištyčio ežero. Jos aukštis 242,1 m. Didžiausius plotus užima 150-200 metrų aukštumos, suskaidytos upių slėnių, ežerų dubenų ir jau užpelkėjusių pažemėjimų. Upių slėniuose ir ežerų pakrantėse ryškūs lyguminiai terasų fragmentai. Vakarinėje bei šiaurės vakarinėje girios dalyje atskiros kalvos iškyla į didesnį aukštį, o apie 2 km nuo Marinovo ežero į rytus esantis Dozor kalnas siekia net 230,9 metrų aukštį.

Girioje tankus hidrografinis tinklas, gausu upių, ežerų, pelkių. Visos upės teka šiaurės- vakarų kryptimi, išgraužtais giliais, vingiuotais slėniais įvairindamos kraštovaizdį. Žymiausia girios upė Rominta (Krasnaja, Lenkijos pusėje Bledžonka) prasideda netoli Ančios ežero Lenkijoje. Jos tėkmė greita, nuolydis didelis, slėnis vietomis primena kanjoną. Estetiniu požiūriu išsiskiria upės slėnio specifinė lapuočių augalija. Upė pasižymi švariu ir skaidriu vandeniu. Panašaus pobūdžio ir kitos mažesnės upės – Blindė, Juodupė, Pisa. Pastaroji plukdo Vištyčio ežero vandenį ir prie Gumbinės (Gusevo) susijungia su Romintos (Krasnaja) upe. Romintos girią puošia apie 20 skirtingo dydžio ežerų. Plotu išsiskiria Vištytis – 1780 ha. Kiti ežerai žymiai mažesni - tik keliolikos ar kelių dešimčių ha ploto. Tai Marinovo, Kamišavoje, Utinoje, Ribnoje ir kiti. Prie kai kurių iš jų įrengtos poilsiavietės. Aukščiau iškilęs girios paviršius lemia kiek atšiauresnes klimatines sąlygas negu gretimuose lyguminiuose plotuose. Sniegas giroje laikosi vidutiniškai 100, vegetacija trunka 190 dienų, sausio mėnesio temperatūra– (– 5), liepos – (+ 16 – 17) laipsnių, iškrenta apie 700 mm kritulių. Neveltui lenkai girią vadina taiga, nes augalijos ir gyvūnijos pobūdis primena Kanados ar Sibiro taigos kraštovaizdį.

Augalija ir gyvūnija

Romintos girios kraštovaizdžiai primena taigą, nors išsidėstę ne taigai būdingoje aplinkoje. Dėl to pasižymi biologine įvairove. Tai pereinamos zoninės augalijos plotai tarp šiaurinės Europos taigos ir vakarų Europos plačialapių miškų. Dabar giroje didžiausius plotus užima spygliučiai medžiai. Pušynams tenka apie 37 proc., eglynams – 22 proc. bendro ploto. Smulkialapiams medžiams (beržams, alksniams ir kitiems) tenka apie 30, plačialapių medžių veislėms apie 8 procentai miško ploto. Iš introdukuotų medžių daugiausia raudonųjų ąžuolų, Veimutinių ir Bankso pušų, didžiųjų tujų. Žolinė augalija išplitusi upių slėniuose, ežerų pakrantėse, pelkėtose vietose. Paplitusios įvairios augalų bendrijos - mėlynšiliai, brukniašiliai, pušų-eglių mėlynšiliai, eglynai-pušynai su plačialapiais medžiais, mėlyniniai eglynai ir daug kitų.

Gausi ir Romintos girios gyvūnija. Faunos gausa miškas garsėjo jau senovėje. Dabar girioje gyvena briedžiai, šernai, elniai, stirnos, vilkai. Iš smulkesnių gyvūnų – bebrai, lapės, kiškiai, kiaunės, ondatros, žebenkštys. Girios upėse ir ežeruose veisiasi 14 žuvų rūšių. Tarp jų - unguriai, upiniai upėtakiai, ūsoriai, lydekos ir kitos rūšys. Yra retų ir saugomų augalų bei gyvūnų rūšių: žalsvoji blandis, garbanotoji lelija, erelis žuvininkas, baltasis kiškis ir kiti.

Istorijos nuotrupos

Visą laiką Romintos giria buvo išskirtinėje padėtyje, daugiau ar mažiau ji buvo saugoma, joje ribojama ūkinė veikla. Senovėje ji buvo laikoma šventa. Teutonų ordino laikais joje medžiojo ordino vadovai. Jie su savo svečiais miške medžiodavo dažniausiai vasarą. Tokios medžioklės užtrukdavo savaitėmis. Kitu metų laiku galėjo medžioti ir vietiniai gyventojai. Girioje būdavo renkamas laukinių bičių medus, vaškas, kitos miško gėrybės.

Prūsijai tapus pasaulietiška valstybe, giria ir toliau išliko kaip medžioklės vieta, bet joje buvo vykdoma ir nemaža ūkinė veikla. Pradedant hercogu Albrechtu (XVI amžius), Romintos girioje pabuvojo daugelis Prūsijos karalių ir Vokietijos imperatorių. Ilgą laiką iš girios upėmis į Karaliaučiaus krašto miestus buvo plukdoma mediena. Romintos gyvenvietėje veikė vilnos vėlykla, aliejaus spaudykla. Kiautų kaime buvo geležies liejykla, vėliau popieriaus-celiuliozės fabrikas.

1890 metų rugsėjo 23 d. girioje lankėsi kaizeris Vilhelmas II. Miško aplinka jam taip patiko, kad jis panoro joje įrengti savo medžioklės namus. 1893 metais tokie namai buvo pastatyti pagal norvegų architektų projektą ir norvegų stilių. Vėliau sodyba plėtėsi, buvo apjuosta gyvūnų skulptūromis. Čia Vilhelmas II ne tik ilsėdavosi, bet ir susitikdavo su užsienio politikais, tarp jų ir su caru Nikolajumi II.

Girioje mėgo lankytis ir nacistinės Vokietijos vadovai. Ypač ją pamilo maršalas Hermanas Geringas. Jis netoli Vilhelmo sodybos 1936 metais pasistatė rezidenciją - Jėgerhofą. Šioje girioje Geringas nušovė patį didžiausią iki to meto Europoje sumedžiotą elnią. Sodyboje vykdavo nacistų susitikimai. Čia lankėsi Henrichas Himleris, Erichas Kochas, Joachimas Ribentropas, buvo atvykęs ir Laurentijus Berija, tačiau ne medžioklės reikalais. Per karą šie pastatai neišliko. Kai kurie sudegė, likusieji buvo perkelti kitur. Bilijardinė dabar stovi Kalinigrado centriniame parke, o viena iš gyvūnų – briedžio skulptūra - pastatyta vaikų parke Smolenske. Paminklas trakėnų veislės žirgui, stovėjęs Trakėnuose, buvo perkeltas į Timiriazevo ŽŪA Maskvoje.

Ką mums primena Romintos giria?

Romintos giria, esanti prie pat Lietuvos sienos, įdomi tiek gamtiniu, tiek istoriniu požiūriu. Ji primena mums ne tik buvusius medžioklės malonumus. Giria susijusi su etninių žemių praradimais ir jos gyventojų kovų dėl išlikimo momentais. Tenka priminti tik kai kuriuos iš jų. Dar XVIII a. pradžioje Romintos girios aplinkoje buvo gyvenama lietuvių. Tačiau 1708-1711 metais siautėjęs maras smarkiai sumažino jų skaičių. Netoli girios esančiame Tolminkiemyje, kaip ir kitur, jų liko tik trečdalis. Į maro pražudytų žmonių vietas kėlėsi kolonistai iš tolesnių Europos vietų. Nuo tų metų lietuvių teisės, jų kalbos arealas pastoviai mažėjo.

Romintos giria siejosi su mūsų klasiko Kristijono Donelaičio gyvenimu ir veikla. Čia jis pragyveno 37 metus. Tolminkiemyje Donelaitis parašė garsiuosius „Metus“, kuriuose aprašė sunkų lietuvininkų baudžiauninkų-būrų gyvenimą, užjautė ir gynė užguitus žmones. Per Septynerių metų karą (1756-1763) nuo įsiveržusios caro armijos žiaurumų poetas slėpėsi Romintos girioje medžioklės namelyje. Čia jis laikė pamaldas, krikštijo vaikus.

XIX a. pabaigoje kaizeriui Vilhelmui II atostogaujant Romintos girioje, Mažosios Lietuvos kultūros veikėjai ne kartą bandė patekti pas imperatorių ir supažindinti jį su sunkia lietuvių padėtimi. Žinoma, kad 1896 metais Jonas Smalakys su kitais lietuviais atvyko į girią įteikti kaizeriui savo prašymą. Tačiau su juo pasikalbėti jiems taip ir nepavyko.

1947 m. gruodžio 23 d. šešių Lietuvos partizanų grupė, vadovaujama Juozo Lukšos-Daumanto, mėgino prasiveržti į Lenkiją ir toliau į vakarus. Reikėjo pereiti rusų pasieniečių saugomą tiltą per Romintos upę. Susišaudymo metu 3 partizanai žuvo, Daumantui ir dviems partizanams pavyko prasiveržti. Daumantas rašė, kaip partizanai, ieškodami naujosios sienos, ėjo „per šią mirusią žemę, kuri anksčiau Rytprūsiais vadinosi“. Pastaraisiais metais lietuviai dėl nepalankaus valstybinės sienos kirtimo retai aplanko Romintos girios įžymybes ar kitas gretimas vietoves (Tolminkiemį, Lazdynėlius, Trakėnus) Tikimasi, kad greitai bus supaprastinti sienos kirtimo formalumai ir bus įmanoma lengviau pasiekti visiems mums būtinas aplankyti įdomias gamtines ir įsimintinas istorines vietas.

„Tėviškės gamta"

www.suduvosgidas.lt