Kovo 10 d. Vilniuje tradiciniu jau tapusiu piketu prie Kinijos ambasados, Tibeto vėliavos iškėlimu Rotušės aikštėje bei maldomis Tibeto skvere bus paminėtos 51-osios Tibeto nacionalinio sukilimo metinės.

Kovo 10 d. dieną pasaulis prisimena 1959 metais įvykusį tibetiečių sukilimą prieš Kinijos agresiją, kuomet tūkstančiai taikių žmonių Tibete reikalavo, kad kinų ginkluotosios pajėgos pasitrauktų iš Tibeto regiono. Šis sukilimas buvo nuslopintas jėga. Tibeto dvasinis lyderis Dalai Lama bei tūkstančiai tibetiečių buvo priversti bėgti iš savo šalies.

Kinijos armijos žvalgybos pranešimuose pripažįstama, kad liaudies išvadavimo armija vien Lhasoje ir jos aplinkinėse nuo 1959 kovo iki spalio mėnesio nužudė 87 tūkst. Tibeto pasipriešinimo dalyvių.

Nuo to laiko skaičiuojama daugiau nei vienas milijonas tibetiečių aukų.

Kinijos komunistų agresija nukreipta prieš tibetiečių tautą naikinant unikalią Tibeto kultūrą, gamtą ir religiją tebesitęsia ir šiandien.

Visi Nobelio taikos premijos laureato Dalai Lamos mėginimai dialogo keliu spręsti Tibeto klausimą su Kinijos valdžia yra bevaisiai. Ir nors pasaulio bendruomenė yra ne kartą išreiškusi susirūpinimą dėl žmogaus teisių pažeidimų Tibete, Kinijos valdžia tai traktuoja kaip kišimąsi į jos vidaus politiką ir į jokį dialogą neina.

Tuo tarpu Dalai Lama siekia ne Tibeto nepriklausomybės nuo Kinijos, bet realios autonomijos, kuri garantuotų Tibeto kultūros bei religijos išlikimą.

Daugiau nei dešimt metų Vilniuje, solidarizuojantis su okupuota tibetiečių tauta, kovo10 d. rengiamas Tibeto sukilimo minėjimas. Viena iš šios idėjos iniciatorių buvo šviesaus atminimo rašytoja Jurga Ivanauskaitė.

Kovo 10 d. Vilniuje žmonės kviečiami jungtis ir išreikšti savo pilietinę poziciją bei paramą tibetiečių tautai ir kultūrai.

12. 00 val. piketas prie Kinijos liaudies respublikos ambasados.

17.00 val. Rotušės aikštėje bus iškelta Tibeto vėliava.

17.30 val Tibeto skvere (Užupio rajone) bus kabinamos maldos vėliavėlės, kurios išskleistos vėjyje, neš taikos žinią tibetiečiams ir primins pasauliui apie šešis dešimtmečius besitęsiantį Tibeto tautos bei kultūros naikinimą.

Akcijos metu visi norintys galės pasirašyti peticiją dėl Tibeto skvero įkūrimo Užupyje. Artimiausiu metu laukiama galutinio Vilniaus miesto tarybos sprendimo dėl šio skvero oficialaus pavadinimo įteisinimo.

Primename, kad Lietuva Tibeto klausimu laikosi bendros Europos Sąjungos pozicijos, kurios esmė – „vienos Kinijos“ politika, pagrįsta Kinijos teritorinio vientisumo pripažinimo principu. Tačiau Lietuva kartu su kitomis ES šalimis pasisako už Kinijos valdžios ir Dalai Lamos bei jo atstovų dialogą ir taikų santykių sureguliavimą, siekiant tvaraus sprendimo, gerbiant Tibeto kultūrą, religiją ir identitetą.