A. Kubilius: Lietuva turi įrodyti pasauliui esanti „sėkmės istorija“
Premjeras Andrius Kubilius, sveikindamas Lietuvos žmones šalies Nepriklausomybės atkūrimo 20-mečio proga, sako, kad Lietuva turi įrodyti pasauliui esanti "sėkmės istorija", ir linki gyventojams "didelių ambicijų kitam dvidešimtmečiui".
A.Kubiliaus žodžiais, prieš 20 metų turėjome "aiškią ambiciją ir aiškią viziją".
"Norėjome ne tik atgauti laisvę, bet ir atkurti demokratijos, žmogaus teisių, rinkos ekonomikos bei privačios nuosavybės vertybes. Troškome tapti normalia Europos valstybe - Europos Sąjungos ir NATO nare", - Ministro pirmininko tarnybos pranešime cituojamas premjeras.
Vyriausybės vadovo teigimu, per dvidešimt metų pasiekus šių tikslų, Lietuvos žmonėms reikia sukurti "naują, ambicingą, ateinančių dvidešimties metų Lietuvos viziją ir telktis jos įgyvendinimui".
"Tikiu, kad šiandien mūsų širdyse tikėjimo Lietuvos sėkme nesumažėjo. Jos yra tiek pat daug, kaip ir tais laikais, kai kovojome už savo valstybės laisvę ir nepriklausomybę. Žinau, kad didžioji dalis mūsų visuomenės yra pilietiški, mąstantys, savo valstybės interesus ginantys žmonės", - sakė A.Kubilius.
KOMENTARAI
Komentarai surikiuoti nuo seniausio iki naujausio (rodyti atvirkščiai)
Ką šiandien reikėtų daryti Lietuvoje? Teisingiau pasakytume, kad monopolijos per partijas uzurpavo Lietuvoje valdžią. Eiti į partijas ir trintis tarp saujelės cinikų, dirbančių už trupinius toms pačioms monopolijoms? Steigti naujus cinikų sambūrius?
Pirmiausia reikia demaskuoti kubilius, landsbergius ir sotvarienes. Tą mes sėkmingai ir darome.
Vinijai. Na, reikėtų prisiminti kur buvome. O tas, kur buvome tik 40 kilometrų nuo Vilniaus į rytus. Tenka būti Baltarusijoj, Ukrainoj, tai kai kerti sieną į Lietuvą ar Lenkiją norisi žemę bučiuot. Visiems verkiantiems reikėtų nuvažiuot ir pažiūrėt kaip ten žmonės gyvena. Turime daug sunkumų, problemų, bet lietuviai dar niekada taip gerai negyveno.
Tas niekšelis vėl apie kokią tai sėkmę kalba, turbūt ką nors pavogė. Šiandie vėl visą dieną šiks ant Lietuvos. Gerai tik kad be apsaugos tas niekšas ir vagis jau senai nė žingsnio nežengia.
Gal tikrai nereikėtų taip stipriai fetišizuoti tos sėkmės. Sėkmė yra turėti galimybę dirbti, kurti, statyti. Procesas, o ne rezultatas. Jeigu užsiciklinti vien ant sėkmės kaip rezultato, tai tie dalykai visada osciliuoja: šiandien - sėkmė, rytoj - nesėkmė, poryt - vėl sėkmė... Kita vertus, tas pats rezultatas vertinamas skirtingais kampais, iš skirtingų perspektyvų, gali būti ir sėkmė, ir nesėkmė vienu metu. O sėkmę mes juk turime: prieš save turime valstybę, kurioje galime tvarkytis ir čia yra daug darbo. Čia yra tikra mūsų visų sėkmė.
> vinija
Kas dėl konkrečių žmonių, tai suteikime jaunimui, vaikams, seneliams, aktoriams, kariams, pardavėjoms ir kt. laisvę veikti, galimybę dirbti, galimybę augti, kurti, verstis. PATIEMS. Bet šiukštu nepaverskime jų neįgaliais išlaikytiniais, kurie bejėgiškai sėdi, gailisi saves ir kuriais kažkas privalėjo pasirūpinti, bet nepasirūpino. Darosi koktu nuo nabagų, kurių valstybė-premjeras-seimas-politikai nepadarė laimingais.
Gal nereiktų taip maniakiškai vien apie sėkmę tekalbėti... juk realus gyvenimas ne toks- mes nuopolio vaikai, vistik teisingiau būtų orientuotis ne į sėkmę, o į mokėjimą įveikti sunkumus ir į atgailos -atleidimo būtinumą. O Kubiliui reiktų jaudintis ne dėl kažkokios efemeriškos ''Valstybės"", o dėl konkrečių žmonių: jaunimo, vaikų, senelių, studentų, aktorių, karių, pardavėjų ir kt.. Man vis labiau neaišku darosi ką Kubilius turi omeny sakydamas- ''valstybė.''