Antanas Saulaitis SJ. Dėkoti už laisvę
Vasario pabaigoje Lietuvoje lankėsi kun. Antanas Saulaitis SJ – nuoširdus dienraščio Bernardinai.lt bičiulis ir bendražygis. Trumpam užsukęs į redakciją, jis mielai sutiko su skaitytojais pasidalinti savo mintimis apie laisvę. Kokie yra laisvos visuomenės bruožai ir kokia tos laisvės palsaptis? Ar mokame įvertinti ir dėkoti už šią neįkainojamą dovaną? Sveikindami visus, švenčiančius Lietuvos valstybės atkūrimo 20-metį, kviečiame trumpam pabūti t. Saulaičio draugijoje.
KOMENTARAI
Komentarai surikiuoti nuo naujausio iki seniausio (rodyti atvirkščiai)
Senukas turi tam tikrą patirtį, ir toji patirtis gali būti šio to verta, bet nebrukama. Asmeniškai, o ne visuotinai priimama. Laisvanoriškai. Tuomet nepiktins. O kur čia pasirinkimas, jeigu žmogus jau prisistatydamas kitam žmogui pasisako esąs tėvas?
Bet juk kalbu dar net ne apie tai. Jūs puikiai suprantate. Kad dažnas vienuolis, o ir pasaulietis kunigas yra jaunas ir gerokai jaunesnis. Štai arogancijai Jėzus ir nenori leisti tarp žmonių įsiterpti. Nes tokie santykiai į Dievo karalystę neveda. Tik į kažkokį iškreiptą tobulizmą. Jei galite apeiti tokius santykius, ar tai nereiškia, kad jums jie paprasčiausiai nerūpi? Bet ar gali Dievo žmogui kas nors nerūpėti? Juk jeigu visi esame Dievo vaikai, tai niekas nėra svetimas.
Roma, Dievas per daug didelis, kad kas nors įstengtų jį užstoti. Man kažkodėl nerėžia ausies, kai senukas vienuolis pavadinamas tėvu, yra rimtesnių problemų. Juo labiau, kad tėvystė - anaiptol ne lengvas pasivaikščiojimas.
Daliai
Vadinami, nes patys pasivadino, bet tai prieštarauja Kristaus mokymui. Jokios vienuolinės nuostatos neturi žmogui reikšti daugiau negu Kristus. Nes tuomet vienuolystė tampa paprasčiausia priklausomybe. Vertingiausia būtų žiūrėti ne nuo šimtmečių, bet nuo Kristaus. Nes Jis yra mūsų amžinoji Vertė.
O čia dar įtraukiami kiti į jų supratimą labiau, negu į Kristų. Todėl jų sekėjai bus jų teisėjai. Jėzus peikia savęs pasistatymą aukščiau brolių. Sako: 'visa, ką jie moko ir liepia, darykite, bet nesielkite kaip jie elgiasi'. Tai yra, neturime įsitraukti į žaidimėlius prieš Kristaus mokymą. Nes tai tik iš pažiūros nekalti žaidimėliai. Bet visa, kas prieš Kristų, veda tolyn nuo Jo. Jis sako: 'Kas ne su manimi, tas prieš mane'. Nėra vidurio kelio. Drungno. Arba renku, arba barstau.
Visi jėzuitai vadinami tėvais jau daug šimtmečių. O juliukai yra dar ir ne kartą viešai sakę, kad Saulaitis yra jų dvasios tėvas.
Labai graži nuotrauka, tikras Dievo kūdikis. Kiek atsimenu, jis pats yra sakęs, kad niekad tėvu nepasirašinėja, bet ką gali padaryti kitaip norintiems ir kitiems parodantiems kaip turi būti.... juliukams
Tuomet aš vadinu laisvanoriškai. Biologinis amžius nėra toks svarbus kriterijus. Geriausia būtų, jei žmonės vadintu juos tėvais, jei toks noras kyla, o jie taip neprisistatinėtų arba prisistatinėtų... iš nuolankumo.