Kovo 1 dieną PIANO.LT koncertų salėje Vilniuje buvo pristatytas naujas pianisto Daumanto Kirilausko darbas – Lioro Navoko 20 fortepijoninių pjesių ciklas „The Old Photo Box“. Kompaktinės plokštelės garso režisierius Arūnas Zujus, dailininkas Dovydas Čiuplys, „Fazioli“ fortepijono technikas – Aleksandras Šimelis

Pirmoji pavasario diena buvo pirmoji ir kitais atžvilgiais. Šia kompaktine plokštele PIANO.LT Records pradėjo naują veiklą. Sėkmė buvo abipusė: įrašų kompanija laimėjo gavusi puikaus dizaino ir techninių parametrų gaminį bei tarptautinės A kategorijos geriausio Lietuvos pianisto atliktą muzikos įrašą, o D. Kirilauskas – skambų, paslankų instrumentą „Fazioli“ kūrybos sumanymams įgyvendinti ir galimybę įrašinėti Lietuvoje.

Lioras Navokas (g. 1971 m.) – žinomas Izraelio kompozitorius, parašęs virš 60 įvairaus žanro kūrinių, tarp jų operų ir simfonijų, kurie pasaulyje plačiai atliekami ir įrašinėjami į kompaktines plokšteles, o jose skambančią muziką Amerikos įrašų vadovas įvertino kaip „svajingą ir visiškai nuostabią“.

20 daugiau ar mažiau išplėtotų muzikinių pjesių ciklą vienija bendra idėja. „Įsivaizduokite, jog dulkėtoje palėpėje atradote seną foto albumą: kiekviena nuotrauka pasakoja istoriją, įšaldytą laike. Staiga vaizdai pradeda judėti, atgyja, ir jūs pasineriate į dienos sapnus, praeities akimirkas ir prisiminimus,“ – teigia L. Navokas. Ne ilgesnės nei 5 minutės draminės miniatiūros „perteikia sutirštintas vizualias pasakojimo detales“ ir „kartais primena trumpus filmukus“. Kai kurie portretai grindžiami asmenine kompozitoriaus patirtimi, likusieji – vaizduotės padarinys. (Iš CD anotacijos).

Pjesių pavadinimai ir pasakotojo tekstas paantraštėse, glaustai nusakantis veiksmo dalyvius ir sceną, dvelkia retrospektyvia nostalgija, sutampančia su jauno kompozitoriaus muzikos stilistika, primenančia geriausius XX a. pirmosios pusės moderniosios muzikos pavyzdžius. Joje daug lyrinių, minimalistinių vietų, ekspresyvių ir greitų veržlių epizodų, aliuzijų į S. Prokofjevo ir ne tik fortepijoninę muziką. Savarankiškos, patogiai parašytos, bet pakankamai virtuoziškos miniatiūros sudaro kontrastiniu principu konstruojamą neomodernistinį ciklą, kuriame vyrauja tapybiški, siurrealistiniai skambesiai.

„Ieškojau muzikos, kuri atitiktų mano fortepijoninės muzikos poreikius – spalvingos, nuotaikingos ir kontrastingos, kad ją būtų įdomu groti“ – sakė D. Kirilauskas. Pasirinkęs atlikti šį meistriškai sukomponuotą ir turiningą pjesių ciklą fortepijonui, pianistas kaip niekur kitur atskleidžia savo paties lyrinę kūrybinės individualybės pusę, minimaliomis išraiškos priemonėmis konstruoja talpius ir skaidrius reginius, kupinus paslėptos prasmės ir impresionistinių nuojautų, permatomų ir žėrinčių spalvų. Jam interpretuojant patrauklią temą, senoji foto albumų skrynia galingai atgyja ir atskleidžia giliąsias amžinybėje įstrigusios akimirkos tiesas. Tai muzikos interpretacijos pavyzdys, kai kiekviena nata tampa daugiaprasme detale, o miniatiūra ir visas ciklas per įprasmintas tęsiamas natas, pedalizavimo subtilumus, kaip lietus nuošiančius greitų pasažų šuorus ir pauzes atspindi virpančią erdvę nuo klavišo iki kosminio mėlio tolybių.

„The Old Photo Box“ – subtilus ir raiškus tiek kompozitoriaus Lioro Navoko, tiek pianisto Daumanto Kirilausko kūrybos darbas.

Daiva Tamošaitytė

The Mad Hatter Goes to a Silent Movie (1925, New York, a hatter, intoxicated by mercury, leaves his work and rushes to the cinema