Ramutė Skučaitė. Jei nereikėtų skubėti. Vilnius: Nieko rimto, 2009.

Jau senokai berašiau apie knygas vaikams. Bet štai į rankas pakliuvo šių metų nacionalinės premijos laureatės Ramutės Skučaitės knyga – naujausi eilėraščiai. Lakoniškos Jūratės Račinskaitės, poetės duktės, iliustracijos – pavadinimą įprasminančios pirmenybinio pašto ženklo (prioritaire) metafora.

Bene originaliausia detalė – eseistiniai autorės paaiškinimai prieš eiliuotus tekstus, kartais dvelkiantys pedagogine paslapties dešifravimo intencija. Lyg autorė atskleistų savo kūrybinį dienoraštį, patikėtų jį galbūt rašyti norinčiam vaikui, nekaltai aiškindama poezijos prigimtį ir eilėraščio meną. Kartais tie aiškinimai atrodo mažumėlę sumeluoti, lyg itin gudrus suaugęs kalbėtųsi su vaiku pakeistu, infantiliai modifikuojamu balsu (ko niekaip nepasakysi apie pačius eilėraščius). Bet jei jau yra toks eksperimentas, tai yra. Gražiausi poetiniai tekstai pasirodė tie, kurie iš esmės supančioti etiniais imperatyvais (,,Apie senatvę“, ,,Ko neturi gyvūnėliai“) arba kyla iš kalbos fenomenų nuostabos (,,Apie devynis vardus“, ,,Atsitikimas jūroj“, ,,Gimtanaktis“). Ir, žinoma, ,,Du paukščiai“, kurie moka kalbėti – atidus autorės įsižiūrėjimas į paprastus, kasdieniškus dalykus net ir vaikui turėtų būti impulsas matyti ir mąstyti kitaip, ne pagal visuotinai brukamą ,,savaime suprantamumą“.

Gendrutis Morkūnas. Velniškai karštos atostogos. Vilnius: Nieko rimto, 2009.

Paskutinė G. Morkūno knyga: žinia apie jo mirtį buvo labai netikėta ir liūdinanti. Skaitai tokią knygą ir galvoji, kiek daug praradome. Ir nors nesąmoningai ją lygini su ,,Grįžimo istorija” (po kurios jau sunku iš to paties autoriaus reikalauti ko nors geresnio), supranti, kad menine verte jos apylygės. Tik tiek, jog ,,Grįžimo istorija” griebė už ragų labai jau opias patyčių problemas ir savaime atrodė labai ryškus įvykis vaikų literatūroje. ,,Velniškai karštos atostogos” nepalieka ramybėje panašių etinių skaudulių – žmonių susvetimėjimo, nebendruomeniškumo, atvirumo baimių. Kai pradėjau skaityti, autoriaus organizuojamos siužeto schemos kiek priminė Aneliaus Markevičiaus ,,Šūvį miške”. Tačiau labai greitai jos peraugo į visai kitus matmenis ir ėmė apeliuoti į kitas problemas, nebūdingas socialiniam realizmui. Autoriaus pasakoja su unikalia, jam vienam būdinga estetine išmone ir psichologizmus ,,sugaunančiu” stiliumi. Pasakotojo vadinamasis ,,naivumas”, kurį įvertins vaikas, puikiai valdomas, neapsimestinis; greičiausiai tai organiškas rašytojo pasaulėjautos dalykas, talentas, kurio neįmanoma techniškai išmokti. Vien ko vertas tas ,,tėčio darbų sąrašas”, šaržuojantis neurotišką suaugusiųjų pasaulį, racionalųjį pragmatizmą. Galima būtų neva priekaištauti autoriui dėl perdėm paprastos kalbos (tarkime, R. Šerelytė net knygelėse vaikams neleidžia sau tokių ,,banalybių”); tačiau toji paprasta kalba neabejotinai tarnauja siužetui, neklampina jo į jokias ,,filosofines” pelkes. Labai šviesi knyga, kilni savo idėjomis, patraukli švelniu humoru – po perskaitymo užgriūvanti ir filosofinėmis refleksijomis. Dailios Linos Žutautės iliustracijos, suteikiančios tikrą malonumą bet kurio amžiaus skaitytojui. Man tik visuomet keista, jog Metų knygos rinkimuose G. Morkūno knygos išstumiamos į paauglių kategoriją. O jos yra vaikams, jie turėtų būti pajėgūs jas suprasti ir jau gyventi kitaip, negu mes.

Michał Rusinek. Mažasis Šopenas. Iš lenkų k. vertė Birutė Jonuškaitė. Vilnius: Narodowy Institut Fryderyka Chopina / Znak / Homo liber, 2009.

Minimas F. Šopeno 200 m. gimimo sukakties minėjimas: Knygų mugėje, Lenkų kultūros instituto stende pastebėjau spalvingą leidinį vaikams, atraktyviai iliustruotą Joanos Rusinek. Susijaudinau, mat vaikystėje labai mėgau vaikiškus kompozitorių gyvenimo aprašymus ar poemėles apie muziką (iš lietuvių autorių ryškiausiai atsimenu E. Mieželaičio ,,Kastantą Muzikantą“). Gal ir paradoksalu, bet jie kadais padėjo patirti muzikos mistiką. Todėl natūralu, jog klausydamasi jubiliejinio koncerto per TV Polonia, su džiaugsmu skaičiau šią knygutę ir galvojau, jog kas nors pas mus galėtų parašyti poemėlę vaikams - apie Balį Dvarioną arba Kazį Šimonį.