2012 m. gegužės 25 d., penktadienis

Giedrė Kazlauskaitė. Savaitės skaitiniai

2010-03-10
Rubrikose: Kultūra » Knygų lentyna 

Ramutė Skučaitė. Jei nereikėtų skubėti. Vilnius: Nieko rimto, 2009.

Jau senokai berašiau apie knygas vaikams. Bet štai į rankas pakliuvo šių metų nacionalinės premijos laureatės Ramutės Skučaitės knyga – naujausi eilėraščiai. Lakoniškos Jūratės Račinskaitės, poetės duktės, iliustracijos – pavadinimą įprasminančios pirmenybinio pašto ženklo (prioritaire) metafora.

Bene originaliausia detalė – eseistiniai autorės paaiškinimai prieš eiliuotus tekstus, kartais dvelkiantys pedagogine paslapties dešifravimo intencija. Lyg autorė atskleistų savo kūrybinį dienoraštį, patikėtų jį galbūt rašyti norinčiam vaikui, nekaltai aiškindama poezijos prigimtį ir eilėraščio meną. Kartais tie aiškinimai atrodo mažumėlę sumeluoti, lyg itin gudrus suaugęs kalbėtųsi su vaiku pakeistu, infantiliai modifikuojamu balsu (ko niekaip nepasakysi apie pačius eilėraščius). Bet jei jau yra toks eksperimentas, tai yra. Gražiausi poetiniai tekstai pasirodė tie, kurie iš esmės supančioti etiniais imperatyvais (,,Apie senatvę“, ,,Ko neturi gyvūnėliai“) arba kyla iš kalbos fenomenų nuostabos (,,Apie devynis vardus“, ,,Atsitikimas jūroj“, ,,Gimtanaktis“). Ir, žinoma, ,,Du paukščiai“, kurie moka kalbėti – atidus autorės įsižiūrėjimas į paprastus, kasdieniškus dalykus net ir vaikui turėtų būti impulsas matyti ir mąstyti kitaip, ne pagal visuotinai brukamą ,,savaime suprantamumą“.

Gendrutis Morkūnas. Velniškai karštos atostogos. Vilnius: Nieko rimto, 2009.

Paskutinė G. Morkūno knyga: žinia apie jo mirtį buvo labai netikėta ir liūdinanti. Skaitai tokią knygą ir galvoji, kiek daug praradome. Ir nors nesąmoningai ją lygini su ,,Grįžimo istorija” (po kurios jau sunku iš to paties autoriaus reikalauti ko nors geresnio), supranti, kad menine verte jos apylygės. Tik tiek, jog ,,Grįžimo istorija” griebė už ragų labai jau opias patyčių problemas ir savaime atrodė labai ryškus įvykis vaikų literatūroje. ,,Velniškai karštos atostogos” nepalieka ramybėje panašių etinių skaudulių – žmonių susvetimėjimo, nebendruomeniškumo, atvirumo baimių. Kai pradėjau skaityti, autoriaus organizuojamos siužeto schemos kiek priminė Aneliaus Markevičiaus ,,Šūvį miške”. Tačiau labai greitai jos peraugo į visai kitus matmenis ir ėmė apeliuoti į kitas problemas, nebūdingas socialiniam realizmui. Autoriaus pasakoja su unikalia, jam vienam būdinga estetine išmone ir psichologizmus ,,sugaunančiu” stiliumi. Pasakotojo vadinamasis ,,naivumas”, kurį įvertins vaikas, puikiai valdomas, neapsimestinis; greičiausiai tai organiškas rašytojo pasaulėjautos dalykas, talentas, kurio neįmanoma techniškai išmokti. Vien ko vertas tas ,,tėčio darbų sąrašas”, šaržuojantis neurotišką suaugusiųjų pasaulį, racionalųjį pragmatizmą. Galima būtų neva priekaištauti autoriui dėl perdėm paprastos kalbos (tarkime, R. Šerelytė net knygelėse vaikams neleidžia sau tokių ,,banalybių”); tačiau toji paprasta kalba neabejotinai tarnauja siužetui, neklampina jo į jokias ,,filosofines” pelkes. Labai šviesi knyga, kilni savo idėjomis, patraukli švelniu humoru – po perskaitymo užgriūvanti ir filosofinėmis refleksijomis. Dailios Linos Žutautės iliustracijos, suteikiančios tikrą malonumą bet kurio amžiaus skaitytojui. Man tik visuomet keista, jog Metų knygos rinkimuose G. Morkūno knygos išstumiamos į paauglių kategoriją. O jos yra vaikams, jie turėtų būti pajėgūs jas suprasti ir jau gyventi kitaip, negu mes.

Michał Rusinek. Mažasis Šopenas. Iš lenkų k. vertė Birutė Jonuškaitė. Vilnius: Narodowy Institut Fryderyka Chopina / Znak / Homo liber, 2009.

Minimas F. Šopeno 200 m. gimimo sukakties minėjimas: Knygų mugėje, Lenkų kultūros instituto stende pastebėjau spalvingą leidinį vaikams, atraktyviai iliustruotą Joanos Rusinek. Susijaudinau, mat vaikystėje labai mėgau vaikiškus kompozitorių gyvenimo aprašymus ar poemėles apie muziką (iš lietuvių autorių ryškiausiai atsimenu E. Mieželaičio ,,Kastantą Muzikantą“). Gal ir paradoksalu, bet jie kadais padėjo patirti muzikos mistiką. Todėl natūralu, jog klausydamasi jubiliejinio koncerto per TV Polonia, su džiaugsmu skaičiau šią knygutę ir galvojau, jog kas nors pas mus galėtų parašyti poemėlę vaikams - apie Balį Dvarioną arba Kazį Šimonį.

Bernardinai.lt

KOMENTARAI

Komentarai surikiuoti nuo seniausio iki naujausio (rodyti atvirkščiai)

tarsi 2010-03-15 10:50

Giedre, gal čia nieko keisto, kad G. Morkūno knygos patenka į paauglių kategoriją. Bandžiau skaityt septynmetei dukrai - tai ji tik žiovavo, kai tuo tarpu keturiolikmetė akimirksniu "prarijo". Gal kaip tik paaugliai jau yra pajutę suaugėlių gyvenimo ypatumus ir organiškai priima Gendručio Morkūno filosofiją.

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • skaityti komentarus (1)
  • komentarų RSS
  • spausdinti

GIEDRĖS KAZLAUSKAITĖS GIDAS PO KNYGŲ PASAULĮ

RENGINIAI

REKOMENDUOJAME

Kelionė su Bernardinai.lt Nr. 18

Šįsyk norėjome pabrėžti mokinystę, kaip susitikimą su Mokytoju. Susitikimą, kuris keičia gyvenimą. Apie tai geriausia pasakoti kalbinant žmones, kurių gyvenimas švyti susitikimo šviesa.

Liudvikas Jakimavičius

Žmogus, išsižadėjęs tradicijos, kalbos, istorijos ir bendruomenės, virsta šešėliu, nieku. Ištikimybė prasideda nuo įsipareigojimo šių vertybių neprarasti ir skatinti kitus jas puoselėti ir godoti.

Skamba kankliai 2011

Šių metų festivalio programoje – beveik 50 renginių, pritraukiančių savo įvairove, pateikimo forma, tad turėtų išsipildyti sena organizatorių svajonė – keturioms dienoms sukurti gyvą, dainingą, ūžiantį miestą

Teatro kritikas Vaidas Jauniškis

Migracija – kaip ir žemėje: anoniminiai komentarai su visu savo „stiliumi“ keliauja į leidinio tekstus, šie – atgal ir į realius tarpusavio santykius, o pastarieji – atgal į komentarus.

Andrius Kaniava

„Baigdamas mokyklą, žinojau du dalykus – žirgus ir teatrą. Iš esmės mano gyvenime ir iki šios dienos niekas nepasikeitė“, – juokdamasis pasakoja ilgametis Keistuolių teatro aktorius, dainų autorius ir atlikėjas Andrius Kaniava.

Rimvydas Stankevičius „Ryšys su vadaviete“

Naujame rinkinyje žmogiškųjų įtampų būsenas, burtažodžio galių imperatyvus lydi poetiniai pranešimai iš vadavietės, o ryšys su vadaviete – tai ryšys su Dievu.