Nuotraukos autorius Andrius Ufartas/BFL © Baltijos fotografijos linija

Šiandien Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Utenos rajono agentūros ir Utenos miškų urėdijos darbuotojai rajono miškuose iškels daugiau kaip 60 inkilų, kad sugrįžę paukščiai gimtinėje pasijaustų saugūs ir laukiami. Kovo 10-ji vadinama keturiasdešimties paukščių diena. Manoma, kad tą dieną į mūsų šalį jau būna sugrįžę 40 rūšių paukščiai. Nors, kaip sakė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Biologinės įvairovės skyriaus vedėjas Selemonas Paltanavičius, žinantieji lietuviškos gamtos ir pavasarių ypatumus laikosi nuomonės, kad šios pavasario dienos pavadinimas kilo ne mūsų kraštuose, bet ji vis dažniau laikoma paukščių sugrįžimo švente.

Kol kas žiema dar nepasitraukė iš Lietuvos. Tik Suvalkijoje, prie Žuvinto, Vidurio Lietuvoje galima rasti plikus žemės plotus, kur nusileidžia jau grįžę vieversiai, pempės. Kitur sniego sluoksnis dar gana tvirtas. Miškuose jis ir per didžiausius atlydžius menkai plonėjo, tad dabar daugelis žvėrių maitinasi laukuose. Čia pat galima pamatyti ir kurapkų, kranklių, kovų, net gervių.

Dabar, pasak Selemono Paltanavičiaus, jau yra grįžusių apie dešimties rūšių paukščių. Būna metų, kai šis skaičius gerokai didesnis, o kai kada iki kovo 10-osios grįžta net pirmieji gandrai. Tačiau suskubę parskristi paukščiai labai rizikuoja – iki balandžio vidurio dar gali grįžti žiema, todėl jautresnių rūšių sparnuočiai gali nukentėti. Buvo metų, kai žūdavo iš bado ar sušaldavo liepsnelės, strazdai, pečialindos, net kielės. Tokiems paukščiams beveik neįmanoma padėti, nes jie nemoka „priimti“ žmonių siūlomos pagalbos, nežino, kad papiltas maistas skirtas jiems. Todėl, Selemono Paltanavičiaus žodžiais, gerai, kad pavasaris ateina palengva, be didelių pokyčių, be atlydžių, kad neklaidina paukščių ir visos gamtos. Kai prasidės švelnesni orai, kai nuo sniego išsivaduos ir atsivers dideli žemės plotai, tada sugrįžę sparnuočiai bus saugūs.

Aplinkos ministerijos informacija