Vakar, kovo 9 dieną, Lietuvos mokslų akademijoje vyko apskritojo stalo diskusija “Miškai – valstybės ir privatus turtas: nuosavybė, valdymas, kaupimas ir naudojimas”.

Be Aplinkos ministro Gedimino Kazlausko diskusijoje taip pat kalbėjo Lietuvos mokslų akademijos prezidentas (LMA) akademikas Valdemaras Razumas, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) viceprezidentas Gintautas Kadziauskas. Savo nuomonę apie miškų valdymą išreiškė mokslininkai, mokymo įstaigų vadovai, miškininkai, verslininkai, visuomeninių organizacijų atstovai.

Akademikas V. Razumas kvietė susirinkusiuosius diskutuoti apie Lietuvos miškus, jų kaupimą, naudojimą. LMA vadovas apžvelgė istorinę Lietuvos praeitį, miškų vystymosi istoriją bei linkėjo į Lietuvos mišką žvelgti ne kaip į verslo ir ūkinės veiklos sritį, bet kaip į mūsų planetos plaučius, neatsiejamą mūsų kultūros dalį. 

Ministras G. Kazlauskas priminė, kad diskusiją apie miškų ateitį paskatino LLRI tyrimas bei pasiūlymai dėl valstybinių miškų valdymo.

“Kalbant konkrečiau ir oponuojant vienam iš kertinių Lietuvos laisvosios rinkos instituto pasiūlymų – o būtent raginimui privatizuoti valstybinius miškus – norėčiau priminti ir pabrėžti, jog visame pasaulyje būtent valstybinis miškas yra miškų stuburas, nes tai – visos visuomenės turtas. Apie 50 proc. pasaulio miškų sudaro valstybiniai ir tiek pat – privatūs”, - kalbėjo G. Kazlauskas.

Pasak ministro, galima diskutuoti apie įvairias valdymo formas. Kalbėti apie efektyvesnę bei skaidresnę vadybą, apie variantus, kurie galėtų patobulinti šiandieninę miškų priežiūrą, medienos pardavimo specifiką bei kitus niuansus.

„Yra dalykų, kuriuos reikėtų keisti, gerinti, kai kuriuos galbūt ir eliminuoti - tačiau visgi manau, jog šiandien valstybiniai miškai, kuriuos saugo ir prižiūri kvalifikuoti miškų urėdijų specialistai, yra tvarkomi pakankamai gerai”, - tvirtino G. Kazlauskas.

Aplinkos ministerijos vadovas priminė, jog dėl savo ypatingos reikšmės ir teikiamos naudos miškas yra svarbus visai visuomenei. Būtent dėl to įvairiuose teisės aktuose, o taip pat ir Konstitucijoje, įtvirtintos nuostatos, jog šalies miškuose pagal plotą vyrauja valstybinė miškų nuosavybė.

Ministro žodžiais, ir valstybinių miškų valdytojams, ir privačių miškų savininkams dar yra kur stengtis ir tobulėti. „Geriausia, kad šis procesas vyktų palaipsniui, apgalvotai ir pamatuotai – o ne griebiantis radikalių pokyčių. Juk svarbiausia - išsaugoti miško išteklius, juos gausinti vadovaujantis visuotinai pripažintais tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principais, giliomis tradicijomis, profesionaliu požiūriu, sveiku protu ir nevienadiene nauda. Tai turėtų būti bendras mūsų visų siekis ir tikslas“, - akcentavo G. Kazlauskas.

Ministrui pritarė ir Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas J. Šimėnas. „Žiūriu į miškus kaip į ekosistemą. Matau, kad LLRI neturi specialistų, kurie imtų vertinti mišką ekosisteminiu požiūriu. Valstybinių miškų dominavimas užtikrina stabilią Lietuvos ekosistemą“, - teigė parlamentaras.

Pasak J. Šimėno, tie, kurie mato miškuose tik ūkinę veiklą, sukūrus saugomų teritorijų tinklą, galvoja, kaip gauti kompensacijas už ūkinės veiklos apribojimus tam tikrose saugomų teritorijų vietovėse.

„Privatininkas sakys: aš turiu gauti iš to naudos. Jei jūs neleidžiate man to daryti, tai prašau kompensuoti galimus nuostolius”, - prognozavo J. Šimėnas. - Esu darnaus vystymosi šalininkas ir matau galimybę, kad visi turime rasti vietos miškuose: ir saugant ekosistemą, ir gaunant iš to naudos, ir gaunant naudos privačiam sektoriuje.”

J. Šimėno teigimu, artimiausiu metu revoliucinių žingsnių miškų sistemoje nebus. Anot Seimo nario, pirmiausia reikia įvesti tvarką privačių miškų kompleksiniame naudojime, o ne kėsintis į valstybinius miškus.

Didžioji dauguma vėliau kalbėjusių diskusijos dalyvių taip pat palaikė ministro G. Kazlausko ir Seimo nario J. Šimėno poziciją, pritarė jų išsakytoms mintims.