Jėzus bylojo savo mokiniams:
„Nemanykite, jog aš atėjęs panaikinti Įstatymo ar Pranašų. Ne panaikinti jų atėjau, bet įvykdyti. Iš tiesų sakau jums: kol dangus ir žemė nepraeis, nė viena raidė ir nei vienas brūkšnelis neišnyks iš Įstatymo, viskas išsipildys.

Todėl, kas pažeistų bent vieną iš mažiausių paliepimų ir taip elgtis mokytų žmones, tas bus vadinamas mažiausiu dangaus karalystėje. O kas juos vykdys ir jų mokys, bus vadinamas didžiu dangaus karalystėje. Taigi sakau jums: jeigu jūsų teisumas nebus tikresnis už Rašto aiškintojų ir fariziejų teisumą, jūs neįeisite į dangaus karalystę“.

Kiti skaitiniai: Įst 4, 1. 5–9; Ps 147

Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Ernestas Maslianikas

Panaikinimas nuo įvykdymo neabejotinai skiriasi ir kiekvienas iš mūsų tai puikiai suprantame. Jėzus nesipriešino Įstatymui, Jis priešinosi netinkamoms Įstatymo interpretacijoms, kurios labiau pabrėždavo raidę nei dvasią.    

Naikinti – tai griauti, nuversti, nutraukti, išrauti, daryti nesvarbiu vieną ar kitą dalyką arba klaidingai jį aiškinti. Taigi Įstatymą ir Pranašus galima naikinti tiesiog klaidingai juos aiškinant bei interpretuojant. Tuo tarpu įvykdyti – tai papildyti, užbaigti, padaryti pilnu, paversti vieną ar kitą dalyką tikrove. Jėzus papildo Įstatymą ir Pranašus, grąžindamas jiems dvasinę reikšmę. Vykdant Įstatymą yra svarbu suprasti ką reikia įvykdyti – kad neįvykdyti to, ką Įstatymas draudžia.

Atsilaisvinti nuo Įstatymo – tai atsilaisvinti nuo poreikio jį įvykdyti ir prarasti galimybę pasiekti brandą tame lygmenyje, kurį įstatymas reglamentuoja. Tie, kurie Jėzų šmeižė ir laikė Jį savo priešu, tie labiausiai ir nevykdė Įstatymo. Kodėl? Ogi todėl, kad jie save pastatė virš Dieviškojo Įstatymo ir vertė jį niekiniu, pritaikydami ir koreguodami taip, kad jis patenkintų jų susigalvotus papročius bei norus. Dieviškoji teisė negali būti keičiama nei rašybos ženklo pakeitimu, nei turinio pakeitimu, nei šiai teisei priešišku bei klaidingu mokymu.       

Iki Dievo Sūnaus apsireiškimo pasaulyje, Įstatymas buvo sergėtojas, globėjas ir ugdytojas viso Izraelio. Įstatymas buvo pagalba tikėjimo dėka pasiekti teisingumą. Taipogi Įstatymo paskirtis buvo ruošti Izraelitus teisingam Jėzaus Kristaus mirties supratimui ir interpretavimui.

Ar po šv. Dvasios atsiuntimo, Jėzaus mokinius vis dar saistė 613 Įstatymo nuostatų, ar vien tik Dekalogas ir Didysis Meilės įsakymas? Ar Jėzų įtikėję pagonys taipogi turėjo susipažinti su visais senojo Įstatymo nuostatais ir juos vykdyti? Šiandien mes į šiuos klausimus jau galime labai konkrečiai atsakyti. Juk Jėzaus Kristaus gyvenimas buvo tobulas Įstatymo įvykdymas. Rašto aiškintojai neįžvelgė Kristuje pasaulio šviesos ir žemės druskos – gyvųjų Įstatymo iliustracijų. Taigi geriausias būdas įvykdyti Įstatymą ir Pranašus, tai kasdieninis sekimas Tuo, kuris juos tobulai įvykdė – Jėzumi Kristumi!

Bernardinai.lt