Mt 5, 17–19 „Jeigu jūsų teisumas nebus tikresnis už Rašto aiškintojų ir fariziejų teisumą, jūs neįeisite į dangaus karalystę“.
Jėzus bylojo savo mokiniams:
„Nemanykite, jog aš atėjęs panaikinti Įstatymo ar Pranašų. Ne panaikinti jų atėjau, bet įvykdyti. Iš tiesų sakau jums: kol dangus ir žemė nepraeis, nė viena raidė ir nei vienas brūkšnelis neišnyks iš Įstatymo, viskas išsipildys.
Todėl, kas pažeistų bent vieną iš mažiausių paliepimų ir taip elgtis mokytų žmones, tas bus vadinamas mažiausiu dangaus karalystėje. O kas juos vykdys ir jų mokys, bus vadinamas didžiu dangaus karalystėje. Taigi sakau jums: jeigu jūsų teisumas nebus tikresnis už Rašto aiškintojų ir fariziejų teisumą, jūs neįeisite į dangaus karalystę“.
Kiti skaitiniai: Įst 4, 1. 5–9; Ps 147
Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Ernestas Maslianikas
Panaikinimas nuo įvykdymo neabejotinai skiriasi ir kiekvienas iš mūsų tai puikiai suprantame. Jėzus nesipriešino Įstatymui, Jis priešinosi netinkamoms Įstatymo interpretacijoms, kurios labiau pabrėždavo raidę nei dvasią.
Naikinti – tai griauti, nuversti, nutraukti, išrauti, daryti nesvarbiu vieną ar kitą dalyką arba klaidingai jį aiškinti. Taigi Įstatymą ir Pranašus galima naikinti tiesiog klaidingai juos aiškinant bei interpretuojant. Tuo tarpu įvykdyti – tai papildyti, užbaigti, padaryti pilnu, paversti vieną ar kitą dalyką tikrove. Jėzus papildo Įstatymą ir Pranašus, grąžindamas jiems dvasinę reikšmę. Vykdant Įstatymą yra svarbu suprasti ką reikia įvykdyti – kad neįvykdyti to, ką Įstatymas draudžia.
Atsilaisvinti nuo Įstatymo – tai atsilaisvinti nuo poreikio jį įvykdyti ir prarasti galimybę pasiekti brandą tame lygmenyje, kurį įstatymas reglamentuoja. Tie, kurie Jėzų šmeižė ir laikė Jį savo priešu, tie labiausiai ir nevykdė Įstatymo. Kodėl? Ogi todėl, kad jie save pastatė virš Dieviškojo Įstatymo ir vertė jį niekiniu, pritaikydami ir koreguodami taip, kad jis patenkintų jų susigalvotus papročius bei norus. Dieviškoji teisė negali būti keičiama nei rašybos ženklo pakeitimu, nei turinio pakeitimu, nei šiai teisei priešišku bei klaidingu mokymu.
Iki Dievo Sūnaus apsireiškimo pasaulyje, Įstatymas buvo sergėtojas, globėjas ir ugdytojas viso Izraelio. Įstatymas buvo pagalba tikėjimo dėka pasiekti teisingumą. Taipogi Įstatymo paskirtis buvo ruošti Izraelitus teisingam Jėzaus Kristaus mirties supratimui ir interpretavimui.
Ar po šv. Dvasios atsiuntimo, Jėzaus mokinius vis dar saistė 613 Įstatymo nuostatų, ar vien tik Dekalogas ir Didysis Meilės įsakymas? Ar Jėzų įtikėję pagonys taipogi turėjo susipažinti su visais senojo Įstatymo nuostatais ir juos vykdyti? Šiandien mes į šiuos klausimus jau galime labai konkrečiai atsakyti. Juk Jėzaus Kristaus gyvenimas buvo tobulas Įstatymo įvykdymas. Rašto aiškintojai neįžvelgė Kristuje pasaulio šviesos ir žemės druskos – gyvųjų Įstatymo iliustracijų. Taigi geriausias būdas įvykdyti Įstatymą ir Pranašus, tai kasdieninis sekimas Tuo, kuris juos tobulai įvykdė – Jėzumi Kristumi!
Bernardinai.lt
Evangelijos komentarų archyvas
Šventasis Raštas internete lietuviškai
KOMENTARAI
Komentarai surikiuoti nuo naujausio iki seniausio (rodyti atvirkščiai)
Tegul mano realumas sveria ir vieną dinarą, bet kažin ar verta jį mainyti 10 tūkstančių talentų vertės iliuziją?
Jūsų meilės objektas lygiai taip pat gali išnykti, nereikia net vėjelio pūstelėjimo. Tereikia užversti vieną storą knygą ir atsiversti kitą. Ir atsivers visiškai kitas pasaulio vaizdelis su kitais meilės objektais, pavyzdžiui- Krišna. Arba Šiva, Višnu ir Brahma... Pasaulio modelis ten bus ne ką prastesnis, o logikos tose knygose gal net daugiau negu Jūsiškėje...
Tiesa, nesulyginami. Nesupraskit neteisingai, bet jūsų realumas sveria šimtą denarų, o mano 'iliuzija' - dešimt tūkstančių talentų. Kai jūsų meilės objekto realumas virs dulke, neklausinėsite, kam reikalinga amžinybė.. Mano nevirs, nes yra subjektas.
P.S. Jūsų kategoriojmis kalbant, žmogaus realumas yra reliatyvus. Šiandien gyvenu, o rytoj manęs gali ir nebūti. Niekas dėl to nėra garantuotas. Nėra objekto - nėra ir meilės tam objektui. Pūstelėjo vėjas.
:) Kodėl "buvot"? Tinka ir esamasis laikas :) Tik tai yra nesulyginami dalykai. Mano meilės objektas- realus žmogus. Jūsų atveju- iliuzija, sukurta Jūsų sąmonės...
Priklausyti kokiai nors denominacijai nebūtinai reiškia tikėti. Jn 5,24:
' Iš tiesų, iš tiesų sakau jums:
kas mano žodžių klauso
ir mane atsiuntusį tiki,
tas turi amžinąjį gyvenimą
ir nepateks į teismą,
nes iš mirties yra perėjęs į gyvenimą.'
Klaidingai aiškina žmogus tuomet, kuomet jis pasikliauja tik savo jėgomis, net nebandymas užmegsti ryšio su dangiškuoju Tėvu ir net nepaklausdamas. Jėzus sakydamas nebus tikresnis, teigia, jog teisumas turi būti gyvas, kaip ir tikėjimas. O įėjimas į dangaus karalystę reiškia, jog atradę gyva įtikėjimą, gyvą ryšį, gyvą teisumą mes savo širdyse jau sukursime dangaus karalyste, kuri nuolat yra mūsų viduje. Tik mes niekaip jos nepastebime, nes ieškome tarp bažnyčios sienų. O ten ritualai ir dogmatinis tikėjimas suvaržo tas paieškas. Visų svarbiausia auka - mylėti savo Viešpatį savo kūnu, siela, ir visomis jėgomis, o savo artimą (arba visą kūriniją) - taip kaip ir save...
Citata: "Taigi Įstatymą ir Pranašus galima naikinti tiesiog klaidingai juos aiškinant bei interpretuojant." > Tai, kad kiekviena krikščionių bažnyčia mano, kad tik jos aiškinimas yra teisingas, o visų kitų - klaidingas :) Ortodoksai deda ant katalikų, katalikai ant liuteronų, anie dar ant kažko... Visų pasiklausius, galima padaryti vieną esminę išvadą: jokios objektyvios tiesos nėra. Tiesa yra tai, kas man yra tiesa...





















Broliai kapucinai





















Nors kaip pats tvirtinate, jūsų realumas yra baigtinis, aš jo iliuzija nelaikau. Nes net jums nežinant jūsų meilė jus gali vesti į išgelbėjimą. Juk patiriate, kad ji daro pokyčius jūsų širdyje? Jūs mano realumą iliuzija laikote, nors pats gerai suprantate, kad niekas nesibaigia su vieno žmogaus gyvenimu žemėje, Tikrovė yra didesnė už jį. Taigi, pagyvensim, pamatysim, kaip liaudies išmintis sako. Kas yra realu, o kas iliuzija. Jūs tam nesąmoningai ir pasilikote rezervą 'kažin'. Beprasmiška ginčytis. Žymiai svarbiau mylėti. Kaip sugebame dabar. Nes kas myli, Dievas tame pasilieka ir jo meilė tobula tampa.