Nepriklausomybės atkūrimo 20-mečio proga Lietuvai išeiviai padovanojo žinomų originalių išeivijos dailininkų kūrinių, iš kurių dauguma Lietuvoje eksponuojama pirmą kartą.

Vilniaus Radvilų rūmuose trečiadienį atidarytoje parodoje „Dovana nepriklausomai Lietuvai“ pristatoma apie 200 kūrinių, tarp jų – istoriškai reikšminga Adomo Varno drobė „Mindaugo karūnavimas“, Stasio Ušinsko pano „Lietuvos mokykla“, Jono Šileikos „Žemaitės portretas“.

Parodoje taip pat eksponuojami kitų iškilių ir originalių Jungtinėse Amerikos Valstijose, Vokietijoje ir kituose kraštuose kūrusių lietuvių kilmės menininkų darbai.

Tarp jų – grafiko Viktoro Petravičiaus, jo mokinės Magdalenos B.Stankūnės kūriniai, akvarelinės Danutės Emilijos Šurkutės – Nitecki peizažų ir gėlių studijos, kurią parodos kuratorė Julija Mušinskienė pavadino „techniškai tobulomis akvarelėmis“, sesers Mercedes (Marijos Mickevičiūtės) tapyba, Vandos Aleknienės ekspresionistinės abstrakcijos, Petro Aleksos dažyto medžio skulptūros ir kitų menininkų darbai.

Lietuvos gyventojams taip pat pristatoma didelė dalis iš originalaus Freiburgo meno mokyklos auklėtinio, tapytojo, filosofo Juozo Mieliulio simbolistinės ir siurrealistinės kūrybos, kurią jis pats vadina „idėjų tapymu“, kito Kalifornijoje gyvenančio „freiburgiečio“ – Jurgio Šapkaus – tapybos darbai bei pirmąkart eksponuojamos jo skulptūros.

Beje, šis menininkas ketina apsilankyti Lietuvoje dar veikiant parodai „Dovana nepriklausomai Lietuvai“. Paroda veiks iki gegužės pabaigos.

Dar vienas jos akcentas – Lietuvos dailės kontekste išskirtinai novatoriška postmodernistinė Elenos Urbaitės kūryba. Niujorke gyvenusi menininkė siekė sujungti tapybą, skulptūrą ir architektūrą, jungė konstruktyvizmo, abstraktaus ekspresionizmo, šviesos meno ir minimalizmo sroves.

Anot menotyrininkės Laimos Bialopetravičienės, ši paroda neatspindi visos lietuvių išeivijos dailės paletės - joje nėra tokių meistrų kaip, pavyzdžiui, bene labiausiai užsienyje vertinamas lietuvių menininkas Vytautas Kasiulis, darbų - ekspozicija sudaryta iš daugiausia anksčiau Lietuvoje nerodytų kūrinių. Tačiau pastarieji atspindi platų išeivijos dailės kontekstą nuo realizmo, postimpresionizmo iki siurrealizmo, ekspresionizmo ir abstrakcijos.

„Kiekvienas iš šių menininkų savitas, įdomus. Žinoma, gyvenant išeivijoje, jie persiėmė tomis idėjomis, kurios vyravo tose šalyse. Tačiau visi jie savo šaknimis liko Lietuvoje, ir grįžo čia savo gėlėmis ir vaisiais“, – per spaudos konferenciją trečiadienį kalbėjo menotyrininkė.

Anot Dailės muziejaus, eksponuojamos vertingos kolekcijos Lietuvai pastaraisiais metais perduotos daugiausia pačių kūrėjų iniciatyva ir paskutine valia, taip pat dailininkų artimųjų, išeivių institucijų dovanos.

Prieš dešimtmetį, minint 10-ąsias Nepriklausomybės atkūrimo metines, taip pat buvo surengta išeivių paroda „Sugrįžusi išeivijos dailė“.