Graikija turėtų vengti tarptautinės pagalbos ir turėtų sekti gilią recesiją be jokios pagalbos atlaikiusios Lietuvos pavyzdžiu, mano Lietuvos banko vadovas Reinoldijus Šarkinas.

"Graikija turi parodyti esanti pasiryžusi išspręsti savo problemas", - pareiškė jis interviu agentūrai "Bloomberg". Europos Sąjunga (ES) tikriausiai padės Graikijai "paskolomis, kad šalis galėtų išspręsti opiausias problemas. Bet savo problemas gali išspręsti tik graikai, to už juos nepadarys niekas kitas."

Lietuva, priešingai negu kaimyninė Latvija, įgyvendino korekciją, nesikreipdama pagalbos į Tarptautinį valiutos fondą (TVF) ar ES. R. Šarkino nuomone, buvusio sovietinio regiono "išmoktos pamokos" gali būti geras pavyzdys Graikijai, kuriai tenka imtis panašių griežtų taupymo priemonių fiskalinei krizei sureguliuoti.

"Turime taupyti, nes negalime nuolat gyventi skolon ir tik naudodamiesi skolintais pinigais", - pareiškė Lietuvos centrinio banko vadovas.

Lietuvos biudžeto deficitas pernai siekė 9,1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o Graikijos - 12,7 proc. BVP. Lietuvos ūkis 2009 metais smuko 12,8 proc., Graikijos - 2,6 procento.

Trys Baltijos šalys ėmėsi griežčiausių ES taupymo priemonių, siekdamos apsaugoti savo biudžetą ir išsaugoti fiksuotą savo valiutų sąsają su euru. Lietuva siekia įsivesti bendrą Europos valiutą iki 2014 metų.

Kilus fiskalinei krizei Graikijoje, ES pasigirdo raginimų sukurti Europos valiutos fondą, kuris teiktų pagalbą sunkumų slegiamoms euro zonos narėms. Susirūpinimas dėl galimo Graikijos bankroto pakirto eurą, o investuotojai sutinka pirkti Graikijos skolos vertybinius popierius tik už gerokai didesnes palūkanas, palyginti su atitinkamos trukmės Vokietijos vertybiniais popieriais. Antradienį Lietuvos ir Graikijos 10 metų trukmės obligacijų, kurių terminas baigiasi 2020 metais, palūkanų normos visiškai sutapo.

ES nesugebėjimas neleisti euro zonos narėms pažeisti 3 proc. BVP biudžeto deficito ribą nesumažino Lietuvos pasiryžimo siekti narystės euro zonoje, pareiškė R Šarkinas.

"Už tai, kad kai kurie euro zonos nariai taikė pernelyg didelių išlaidų politiką ir sukaupė dideles skolas, reikia kaltinti ne eurą", - mano 14 metų Lietuvos centriniam bankui vadovaujantis R Šarkinas. "Net ir būdamos euro zonoje, šalys turi įgyvendinti išmintingą politiką ir vertinti savo galimybes."

"Skausmingi sprendimai priimami ne dėl euro", - teigia jis. "Pats euro įvedimas visų problemų neišsprendžia."

Tarptautinės reitingų agentūros "Fitch" vertinimais, Lietuvos biudžeto deficitas šiemet gali smukti iki 8 proc. BVP. Pasak R. Šarkino, Lietuvos vyriausybė "nebeturi galimybių mažinti išlaidas" ir turi sutelkti dėmesį į pajamų didinimą.

Centrinio banko vadovo prognozėmis, ūkio augimo (lyginant su tuo pat laikotarpiu metais anksčiau) galima tikėtis antrąjį šių metų pusmetį, o per šiuos metus prieaugis gali siekti 0,5-1 procentą.

Pernai nuostolių patyręs Lietuvos bankininkystės sektorius šiemet "gerokai sumažins savo nuostolius, o kai kurie jau gali dirbti pelningai", mano R. Šarkinas. 2009 metais 14 proc. sumažėję paskolų portfeliai per du šių metų mėnesius "beveik nepakito", o antrąjį pusmetį tikriausiai padidės.