Baisus genčių kerštas galėjo nulemti naujausias krikščionių žudynes centriniame Nigerijos mieste Džose, - pareiškė Vatikano radijui (VR) Džoso katalikų arkivyskupas. Naktį iš šeštadienio į sekmadienį buvo nužudyta keli šimtai žmonių, daugiausiai moterų ir vaikų. Aukos buvo sukapotos mačetėmis arba žuvo padegtuose namuose. Dogo-Na-hawa kaimo apylinkėse buvo palaidotos 387 žudynių aukos. Gretimuose kaimuose buvo palaidotos kitos 36 aukos. Apskrities kaimuose patruliuoja Nigerijos vyriausybės dislokuotos ginkluotosios pajėgos. Teisėsaugos pareigūnai suėmė 95 įtariamus asmenis. Žudynėse dalyvavusieji įvardijami kaip vienos iš trijų svarbiausių šalyje fulani-hauza genties, kurios nariai išpažįsta musulmonų religiją, kovotojai.

Pasak Džoso ganytojo, arkivyskupo Ignatius Kaigama, kuris drauge yra Nigerijos tarpreliginio dialogo tarybos ko-pirmininkas ir todėl palaiko artimus ryšius su Nigerijos musulmonų vadovais, savaitgalį Džoso apylinkės kaimuose buvo įvykdyti keršto veiksmai, kilę dėl genčių trinties.

Ne religiniai motyvai sukurstė smurtą, nors užpuolėjai buvo musulmonai, o aukos – krikščionys, -  tvirtino Džoso ganytojas.

Arkivyskupas pasakojo, kad Džoso krikščionių bendruomenę užgriuvo sunkūs laikai. Žuvo daug nekaltų vaikų, moterų. Liko žudynių sukrėsti žmonės, kuriems reikia sugražinti viltį ir padėti kitais būdais. Džoso arkivyskupas pasakojo, kad dalyvavo laikinai einančio pareigas prezidento sušauktame neeiliniame posėdyje. Visi sutaria, jog būtina išaiškinti užpuolimų ir žudynių priežastis. Visiems rūpi atkurti teisingumą Džose, mieste, kurio vardas reikia „taika“. Kol žmonės gyveno santarvėje, Džosas buvo vienas iš gražiausių Nigerijos miestų, o dabar išgyvename sunkią krizę, - sakė Vatikano radijui Džoso arkivyskupas Ignatius Kaigama.

Jau daugiau kaip dešimtmetį centrinę Nigeriją kamuojančią krizę sukėlė nesutarimai dėl žemės ir resursų kontrolės tarp dviejų regiono genčių: sėsliosios beromo genties, kurią sudaro žemės ūkiu besiverčiantys valstiečiai ir klajoklių fulani genties, kuri verčiasi galvijų auginimu. Konfliktą dar labiau paaštrina religiniai abiejų genčių skirtumai. Pasak Nigerijos sostinės Abudžos arkivyskupo John Olorunfemi Onaiyekan, pastarųjų dienų smurtas buvo klasiško konflikto tarp sėslių valstiečių ir klajoklių ganytojų tęsinys. Tačiau arkivyskupas sukritikavo ir neatsakingai apie konfliktą pranešančią žiniasklaidą.

Kadangi fulani genties piemenys yra musulmonai, o valstiečiai yra krikščionys, spaudos pranešimuose linkstama sakyti, kad Nigerijoje vieni kitus žudo krikščionys ir musulmonai, - sakė Vatikano radijui Nigerijos sostinės arkivyskupas.