Nemačiau to mitingo. Čilinskas - protingas ir doras žmogus. Būtų gerai, kad nenusileistų iki paleckiukkų ar butkevičiukų lygio. Naujas Sąjūdis - tiesiog būtinas, bet durniai jame visiškai nereikalingi.

O valdžios parengta šventė buvo šauni: eitynės, paradas,mitingas,mišios, koncertas - visur dalyvavo tie, kas šventė... O čilinskininkų gaila, kad nesidžiaugė kartu su tauta. Valdžia yra valdžia, išsirinksit kitą,jei kas, bus rinkimai...Kam dabar destrukcija...Adomaitis visai nupeizėjo, politikuoti jau ne amžius...Ant pečiaus jį.

Rusija niekada neatsižadėjo ir neišsižadės mūsų Tėvynės Lietuvos. Jos istorinis, sakyčiau, testamentinis siekis paversti Baltijos valstybes savo dalimi arba, jai blogiausiu atveju, įtakos zona – amžinas išlikimo klausimas Lietuvai, kiekvienam padoriam lietuviui. Ar jau pavyko man, tau, jums pasprukti, ar dar ne iš Rusijos įtakos zonos? Mūsų naujojo dvidešimtmečio valdžios prorusiškos ir antilietuviškai nusiteikusios, negina savo eilinių piliečių ir jai nerūpi paprastų žmonių teisės, garbė, orumas ir saugumas. Išskyrus tuos romantiškuosius pustrečių metų, kurių naštos nepakėlė nuo pseudokapitalizmo, nuo laukinio kapitalizmo subkultūrų ir iracionalizmo pavargę ir sutrypti „prichvatizacijoje“ nulėpausiai ir atgal laisvuose ir demokratiniuose rinkimuose laisva valia į valdžią susigrąžino Centro Komitetą – Maskvos žmones, bet patys nieko nelaimėję į dar didesnį skurdą nugarmėjo. Valdžioje Rusijos arba Rusijos pinigų parengti žmonės: tiek konservatoriai, tiek krikdemai, o liberalai ir socdemai ir taip aišku kokio lizdo paukščiai. Įmonės dažniausiai Rusijos kapitalo. Nepamirškite, kad Rusijos kapitalas ir įtaka taip pat ateina ir iš Vakarų pusės nulėpausiams žiovaujant ir žiopčiojant. Dabar tarpusavyje kaunasi kelios prorusiškos neosovietinės inteligentijos grupuotės, atskiri pavieniai žmonės dėl lovio, dėl galimybės ateity įsiteikti Kremliui, jei Mistraliai čia darys tvarką – galabys mus, padorius lietuvius ir kitus sąžiningus ir dorus Lietuvos piliečius, ir vėl grus į Sibirą. Europos didžiosios valstybės mūsų nelabai pripažįsta, nes kartais esame neverti, kad jos mus pripažintų, nes mes patys nežinome, kas mes esame? Juk be CK palaiminimo, be jos žodinės vizos kažin ar yra koks nors vienas įtakingas Lietuvos valdininkas dabar? Valdžia, Europos Sąjunga, ypač prancūzai, mums kabina makaronus, o Maskva ir nemaža Lietuvos gyventojų dalis laukia Dienos X, kai mes vėl būsime Rusijos imperijos regionu. Tada, jų manymu, jų dalia ir gyvenimas pagerės, bent jau palengvės. Nemaža dalis gyventojų pagrįstai okupacinę(aneksinę) Brežnevo epochą laiko progresyvia, o dabartinės Lietuvos dvidešimtmetį regresyviu ir nepalankiu jiems, jų šeimai, jų vaikams ir anūkams gyventi. Iškilo pavojus jų egzistencijai. Ir nėra jie neteisūs. Prie tokios padėties privedė ir vadinamieji Lietuvos dešinieji, pseudopatriotai, įvairiausio plauko apsišaukėliai, išdavikiška Lietuvos konservatorių partija, jau nekalbant apie bolševikus, Lietuvos socialdemokratiją – stambiojo kapitalo atstovę, kurio kilmė rusiška. Kas tas mūsų Dvidešimtmetis ir koks, ir kas mes šiandien? Atsakymas priklauso ne nuo interpretacijų bei simpatijų Landsbergiui, Lietuvos sąjūdžiui, Perestrojkai, Perestrojkos sąjūdžiui ar nulėpausių numylėtinės prezidentės vykdomai užsienio ir dalinai vidaus politikai. Atsakymas priklauso ir nuo to, koks ir kas buvo anos - Pirmosios Lietuvos Respublikos dvidešimtmetis?

Netinkama diena mitingui. Daugeliui žmonių nesuprantama kaip galima nepagerbt Nepriklausomybės atkūrimo ir renginiuose dalyvavusių garbių svečių. Vidines problemas reiktų spręst kitomis dienomis.